BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

IŠPAŽINTIS-LIUDIJIMAS: iš tamsos į šviesą (N-18)

2016-01-19 parašė krikionis

XVII Dalis

Mūsų laikais sociume vis dar priimta atskirų individų elgesį vertinti per 10 Dievo įsakymų prizmę. Daug žmonių mano, kad šių įsakymų daugiau-mažiau laikosi ir už tai yra verti būti rojuje. RKB net sukūrė “skaistyklos” doktriną, kad paguostų tuos individus, kurie aiškiai supranta, jog negyvena pagal šiuos įsakymus, bet iš esmės yra geri žmonės. Juk, amžino džiaugsmo alternatyva yra pleškėjimas visą amžinybę ugnies ežere! Taip pat pasaulyje paplitęs požiūris, jog Dekalogas yra bendražmogiškų taisyklių rinkinys, kurio būtina laikytis. Juk, jo nesilaikant, atsiranda daug nepaklusnių žmonių, kuriuos sunku kontroliuoti! Ar matėte nors kokioje šalyje tokius įstatymus, kuriuose nebūtų baudžiama už vagystes ir žmogžudystes? Taigi, daug žmonių mums sako, kad reikia laikytis 10 Dievo įsakymų. Tačiau, ar pasvarstėte, kiek iš jų tikrai sąžiningai gyvena pagal šias taisykles? Prieš tai kol pradėsiu Jums detaliai pasakoti, kaip aš laužiau 10 Dievo įsakymus, papasakosiu vieną istoriją iš mano gyvenimo, kad susimąstytumėte.

Vieną kartą vaikystėje dėl kažkokių priežasčių, kurių dabar jau tiksliai nebeatsimenu, Girulių vaikų stovykloje man susiklostė labai nepalanki situacija… Kas nutiko? O nutiko štai kas: aš buvau apsimyžęs, tačiau mano rūbai to neišdavė, tad aplink mane esantiems vaikams, kurie įtarė, kad mano klynas yra šlapias, labai knietėjo sužinoti tiesą. Suprantama, aš visai nenorėjau viešai prisipažinti, kad esu apsimyžęs… O tada atėjo auklėtoja… Ką ji padarė? Ji padėjo tašką šioje istorijoje. Iš tikrųjų, taškas buvo padėtas tik daugeliui metų, iki dabar, o ne amžinai. Taip, tik šiandien šioje istorijoje bus padėtas galutinis taškas. Taigi, norite sužinoti, kaip auklėtoja bandė viską išspręsti? O buvo taip: ji su savo ranka palietė mano klyną ir tada įtariems vaikams pasakė, kad mano klynas yra sausas. Vadinasi, arba ji nepajautė, kad mano klynas buvo šlapias, arba, kas žymiai labiau tikėtina, ji melavo. Nors auklėtojos pareiškimas kai kurių vaikų neįtikino, tačiau tuo metu jie jau nebegalėjo sužinoti tiesos ir todėl jiems teko susitaikyti su tokia jų padėtimi bei suvalgyti melo vaisius iš jiems pateiktos lėkštutės. Taip, kartais mums atrodo, kad melas yra tinkamas būdas, norint išspręsti mūsų ar kitų žmonių bėdas, ir tai patvirtina ir mūsų patirtis. Bet ar tai teisinga? Kokia yra mūsų melo kaina? Ar kada nors apie tai susimąstėte? Parašyta: Patarlės 12: 22 Melagių nekenčia Viešpats, bet Jis mėgsta tuos, kurie elgiasi sąžiningai. Patarlės 14: 25 Teisingas liudytojas išgelbsti sielas, apgaulingas kalba melą. Taip, neatgailaujančių melagių likimas yra ugnies ežeras. Taigi, anksčiau ar vėliau, bet tiesa prieš melą triumfuoja, meluoti nėra teisinga, o melo kaina yra labai didelė. Tai kodėl meluojame? Todėl, kad esame nuodėmės kalėjime ir mus kontroliuoja velnynas. Nejaugi, nežinojote, kad Dievo žodyje – Biblijoje šėtonas vadinamas melo tėvu? Taip, šėtono karalystės egzistavimas yra paremtas melu, kuomet Dangaus karalystės egzistavimas yra paremtas tiesa. Melui vietos nėra ten, kur yra tiesa, bet dauguma žmonių tiesą atmeta, nes pasaulyje, kurį valdo velnynas, tiesa yra “nepatogi” bei sukelia skausmą. Nors tiesa sudaužo į šipulius visas mūsų iliuzijas apie mus ir mūsų aplinką, tačiau ji mus ir išlaisvina! Tokia jau ta laisvės kaina… Grįžtant prie mano papasakotos istorijos ir neteisingo auklėtojos sprendimo, reikia pasakyti, koks buvo teisingas sprendimas. Sutinkate? O teisingas sprendimas buvo toks: užduoti įtariems vaikams vieną klausimą. Klausiate, kokį klausimą? Atsakau: kuris iš Jūsų nebuvo apsimyžęs anksčiau? Tokiu būdu, tą kartą būtų triumfavusi tiesa, o įtarūs vaikai būtų supratę, kad jie neturi jokio pagrindo juoktis iš mano situacijos ar smerkti manęs. Panašiai yra ir su žmonių nuodėmėmis, nes mes esame linkę pastebėti tik kitų individų nuodėmes, o ne savo. Tą aiškiai parodė Jėzus Kristus, kuomet pas Jį atvedė paleistuvę. Taip, klastingieji fariziejai pakankamai greitai nuėjo savo keliais. Kuomet Jėzus Kristus jų paklausė, kuris iš jų yra be nuodėmės, jų drąsos pasmerkti paleistuvę nebeliko. Ar suprantate pagaliau, kad, jeigu mūsų aplinkoje visur būtų vien tik tiesa, tuomet melas mums būtų nepriimtinas? Melas individams sukuria iliuzijas, kad jie yra geresni už kitus žmones, kuomet realiai visi mes esame iš to paties molio drėbti. Leiskite perfrazuoti pagrindinę mintį: šūdas tavo gyvenimas, bet mėšlavabaliams šūdas patinka. Kadangi sociumas yra sudarytas iš individų, o melas yra paplitęs jų aplinkoje, tad surasti tiesos oazes yra sunku, o sociume priimta individus skirstyti į gerus ir blogus žmones. Deja, kaip jau supratote, toks individų skirstymas yra neteisingas. Jėzus Kristus vienam žmogui sakė: Mato 19: 17 Jis jam atsakė: „Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas. O jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų“.

Apibendrinant reikia pasakyti, jog sociume deklaruojama, kad reikia laikytis Dekalogo, bet žmonės šių taisyklių vis labiau nesilaiko. Ne kiekvienas žmogus drįsta sąžiningai sau prisipažinti, kad laužo 10 Dievo įsakymus. Dauguma renkasi melą. Kaip manote, kas yra didesnis nusidėjėlis? Ar tas žmogus, kuris padaręs nusikaltimą meluoja kitiems, kad yra nekaltas, ar tas žmogus, kuris padaręs nusikaltimą sąžiningai prisipažįsta, jog nusidėjo? Parašyta: Patarlės 16: 6 Gailestingumu ir tiesa apvaloma nuo kaltės, Viešpaties baimė padeda išvengti pikto. Būkite sąžiningi ir nemeluokite sau!

Rodyk draugams

IŠPAŽINTIS-LIUDIJIMAS: iš tamsos į šviesą (N-18)

2016-01-17 parašė krikionis

XVI Dalis

Mūsų kalno pamokslas jau eina į pabaigą. Beliko tik paminėti dar vieną Biblijos principą. Tiesą sakant, jei ne šio Biblijos principo realizacija mano gyvenime, tuomet mano kelias link Karalių Karaliaus Jėzaus Kristaus būtų visai kitoks, nei buvo, arba aš išvis niekada nebūčiau antrą kartą gimęs. Tikrai rekomenduoju laikytis šio Biblijos principo: Apreiškimas Jonui 1: 3 Palaimintas, kas skaito bei klauso šios pranašystės žodžių ir laikosi, kas joje parašyta, nes laikas yra arti.

Tam, kad suprastumėte, koks tai svarbus Biblijos principas, papasakosiu Jums, kaip šis Biblijos principas man tapo kelrode žvaigžde. Taip jau viskas susiklostė, kad paauglystėje, ar net jaunystėje, norėjau sužinoti daugiau apie tai, kas Biblijoje rašoma apie antikristą. Kiek atsimenu, pagrindinis motyvas, dėl kurio atsiverčiau ir skaičiau Apreiškimo Jonui knygą, buvo toks: norėjau pasitikrinti, ar nesu Biblijoje aprašytas antikristas. Taip, apgailėtina, bet net tai Gyvasis Dievas panaudojo geram tikslui. Taigi, perskaitęs Apreiškimo Jonui knygą beveik visai nieko nesupratau, bet tai, ką aš supratau, Gyvasis Dievas panaudojo labai efektyviai! Ką aš supratau!? Tai, kas buvo aiškiai parašyta: Apreiškimas Jonui 13: 16 Jis vertė visus, mažus ir didelius, turtuolius ir vargšus, laisvuosius ir vergus, pasidaryti ženklą ant dešinės rankos arba ant kaktos, 17 kad nė vienas negalėtų nei pirkti, nei parduoti, jei neturės to ženklo ar žvėries vardo, ar jo vardo skaičiaus. 18 Čia slypi išmintis! Kas turi išmanymą, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius; jo skaičius yra šeši šimtai šešiasdešimt šeši. Apreiškimas Jonui 14: 9 Ir trečias angelas lydėjo juos, šaukdamas skardžiu balsu: „Kas garbina žvėrį ir jo atvaizdą bei priima ant savo kaktos ar rankos ženklą, 10 tas gers Dievo įniršio vyno, įpilto ir neatmiešto Jo rūstybės taurėje, ir bus kankinamas ugnimi ir siera šventųjų angelų ir Avinėlio akivaizdoje. 11 Jų kankinimo dūmai kils per amžių amžius, ir jie neturės atilsio nei dieną, nei naktį – tie, kurie garbina žvėrį bei jo atvaizdą ir ima jo vardo ženklą“. Kitaip tariant, supratau, kad geriau mirti nei leistis kaip gyvuliui būti pažymėtam žvėries ženklu. Todėl sau tarsi prisiekiau, kad jei kada nors bus tokie laikai, kuomet žmonės bus žymimi žvėries ženklu, aš žinosiu, kurią pusę pasirinkti. Taip, nusprendžiau, jog geriau mirsiu kaip kankinys, nei būsiu pažymėtas žvėries ženklu! Tada po kelių metų įvyko tai, ko visai nesitikėjau. Sužinojau, kad pasaulyje jau yra taikoma technologija, kuri atitinka žvėries ženklo aprašymą. Minėta technologija buvo RFID čipų implantacija į žmonių rankas. Ieškant daugiau informacijos apie tai, paaiškėjo, jog daug žmonių mielai įsideda į savo rankas šias mikroschemas, kad gyventų “patogesnį” vartotojišką gyvenimą, tobulinamos implantacijos technologijos, siekiant implantuoti šiuos svetimkūnius į žmonių kaktas, standartinis brūkšninis kodas gali būti šifruojamas kaip 666, yra suinteresuotų žmonių grupių, kurios aktyviai siekia, jog visi Žemės gyventojai būtų sučipuoti, sekami ir valdomi kaip vergai. Taigi, pradėjau manyti, o vėliau buvau beveik visiškai įsitikinęs, jog RFID čipas, arba jo tobulesnis variantas, kuris dar nesukurtas, yra žvėries ženklas. Tikėjau, jog Biblijos pranašystės, susijusios su antikristo pasirodymu ir valdymu, pildosi prieš mano akis! Šis tikėjimas mane nuvedė prie to, jog pradėjau gerbti ir neatmestinai vertinti Biblijoje parašytas pranašystes. Dar vėliau tai privedė mane prie kryžkelės. Pasukęs teisingu keliu, gimiau antrą kartą. Dabar Jums neteigiu, kad RFID čipas tikrai yra žvėries ženklas, bet Jūsų vietoje tikrai nesutikčiau prarasti savo turimos laisvės ir privatumo dėl tariamo saugumo. Nesileiskite būti sučipuoti kaip šunys ir katės!

Paskutinį kartą pasižiūrėkite nuo kalno į horizontą, nes mūsų kalno pamokslas ką tik baigėsi. Taikykite Biblijos principus, kuriuos išgirdote, savo gyvenimuose ir Jums pradės sektis. Taip, jeigu taip elgsitės, Gyvasis Dievas Jus gausiai laimins.

Rodyk draugams

IŠPAŽINTIS-LIUDIJIMAS: iš tamsos į šviesą (N-18)

2016-01-17 parašė krikionis

XV Dalis

Dabar pakalbėsime apie tai, kas tikrai yra, bet mūsų akims dažniausiai yra neregima. Pažiūrėkite į aukštą medį. Tai, ką Jūs matote, nėra viso medžio vaizdas. Jūs matote tik tas medžio dalis, kurios nėra pasislėpusios po žeme! Ar dažnai matote medžio šaknis? Nors šaknys yra būtina kiekvieno medžio dalis, bet jų dažniausiai mūsų akys nemato. Tam, kad pamatytumėte šaknis, reikia pasinaudoti vieno gyvūno išmintimi: “kiaulė gilią šaknį knisa”. Žmogau, suprask, kad tu esi kaip medis! Daug žmonių nepastebi tavo šaknų. Jie nežino, kiek daug pastangų ir darbo tu įdėjai, bei kiek daug prakaito ir ašarų tu išliejai, siekdamas to, ką troškai turėti. Tiesą sakant, jiems rūpi tik tavo pasiektos pergalės, o ne tavo pastangos, vargas ir kančios! Todėl, jeigu kažko siekei ir negavai, iš tokių žmonių užuojautos nesitikėk ir nelauk. Visai nesvarbu, kad daug iš jų dėl savo baimių ar tingumo patys nesugebėjo pasiekti to, ko troško, nes jie vis tiek stengsis būti tavo kritikais. Jie gerbs tave, net jei kovos prieš tave, tik tuomet, kuomet aiškiai matys tavo pasiekimus. Kažkiek daugiau apie tai, ką tu išgyvenai, nusimano tik tie žmonės, kurie kasėsi gilyn prie tavo šaknų, arba tie, kurie kažkada susidūrė su analogiškomis tavo situacijai situacijomis ir įgijo patirties. Tačiau, Gyvasis Dievas viską apie tave žino! Ką visu šituo noriu pasakyti? Parašyta: Mato 6: 2 Todėl, duodamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį. Mato 6: 6 Kai meldiesi, eik į savo kambarėlį ir, užsirakinęs duris, melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai. Žmogau, ar matai, kad skirtingai nuo žmonių, kurie tave vertina pagal tavo pasiektus rezultatus, Gyvasis Dievas tau atlygį skiria už tavo pastangas, kurių kiti žmonės nemato? Atkreipk dėmesį ir į tai, kad galima įdėti pastangų dėl netinkamo tikslo, ir gauti greitą, bet ilgalaikėje perspektyvoje menkavertį atlygį. Taip, Gyvasis Dievas nori, kad geri darbai būtų daromi slapta, mes atlygio lauktume tik iš Jo, bei Juo tikėtume ir pasitikėtume. Apibrėžkime ką tik išgirstą Biblijos principą šitaip: “veik slaptai”.

Norint taikyti savo gyvenime “veik slaptai” Biblijos principą, tau reikės tikėjimo ir sugebėti “plaukti prieš srovę”: daug žmonių įsitikinę savo teisumu teigs, kad tai kvailystė, kuri tau neatsipirks. Kuo tikėsi ir pasitikėsi? Žmonėmis ir jų nuomonėmis ar Gyvuoju Dievu ir Jo žodžiu? Nebijok žmonių pajuokos! Gyvasis Dievas yra geras, moloningas bei teisingas ir Jis nori, kad tu visiškai įsitikintum, jog gali Juo pasitikėti. Kuomet įdėsi daug pastangų dėl Dangaus karalystės, tuomet pradėsi matyti daug pergalių savo gyvenime. Aiškiai, suprask, kad nepriklausomai nuo to, kurioje pusėje pasirinksi būti, kainą vis tiek turėsi sumokėti. Pamąstyk apie tai, besiklausydamas vienos mano istorijos.

Vieną kartą mano tėvų draugų organizuotoje vaikų stovykloje man buvo pasiūlyta prisijungti prie vieno žaidimo. Jei teisingai atsimenu, taip buvo pasielgta todėl, kad be papildomų dalyvių planuojamas “badmintonas” išvis negalėjo prasidėti, nes trūko bent vieno papildomo dalyvio tam, kad būtų realizuotas minimalus dalyvaujančių porų skaičius. Taigi, keli žmonės pradėjo mane įkalbinėti, kad prisijungčiau prie jų žaidimo. Didelio noro tam neturėjau ir nerodžiau, bet po kiek laiko sutikau dalyvauti jų žaidime su viena sąlyga. Sąlyga buvo paprasta: dalyvausiu, jei mano komandoje bus konkretus asmuo. Kiek atsimenu, ši mergaitė taip pat mane bandė įkalbėti prisijungti prie to žaidimo ir ji kartu su kita mergaite jau buvo sudariusi vieną žaidėjų porą. Kaip minėtas asmuo reagavo į tokį mano pasiūlymą? Neigiamai. O ar galėjo būti kitaip? Juk, mano pasiūlymo priėmimas reikštų, jog jai viso žaidimo metu tektų dalyvauti nenorimoje komandoje, o šansų laimėti beveik nebūtų, nes aš buvau prastas “badmintono” žaidėjas. Ar ji pasiaukojo dėl kitų žmonių interesų bei norų ir sutiko sudaryti su manimi vieną žaidėjų porą? Kiek atsimenu, ji nesutiko. Ar aš sugrioviau visus tų žmonių planus žaisti šį žaidimą? Neatsimenu, bet tai nėra svarbu. Kas yra svarbu? Atsakau: šios istorijos moralas. Koks šios istorijos moralas? Atsakau: konkretūs individai labai dažnai galvoja tik apie savo ar sociumo interesus, bet išvis nepagalvoja apie kainą, kurią teks mokėti, norint realizuoti savo arba kitų žmonių lūkesčius.

Tu turi nebijoti kovoti! Net, jei jausiesi esąs vienas priešų apsuptyje, nepasiduok ir kovok. Žmonijos istorija rodo, kad taip darantys žmonės, pasiekė įspūdingas pergales, o jų kritikai paskendo užmarštyje. Parašyta: II Samuelio 23: 8 Šitie yra Dovydo karžygių vardai. Tachemonitas, žymiausias iš visų, kuris išžudė ietimi aštuonis šimtus vienu metu. 9 Po jo buvo Dodojo sūnus Eleazaras, ahohitas, vienas iš trijų karžygių, kurie buvo su Dovydu, kai jie plūdo filistinus, susirinkusius mūšiui; Izraelio vyrai atsitraukė, 10 o jis mušė filistinus, kol jo ranka pavargo ir prilipo prie kardo. Viešpats tą dieną suteikė didelę pergalę, ir žmonės ėjo paskui jį tik plėšti užmuštųjų. 11 Trečiasis yra Agės sūnus Šama, hararitas. Kartą filistinai susirinko prie lęšių lauko. Žmonės pabėgo nuo filistinų, 12 bet Šama, atsistojęs lauko viduryje, gynė jį ir žudė filistinus. Taip Viešpats suteikė didelę pergalę. Kaip supratai, tokių pergalių nebūna be Gyvojo Dievo pagalbos. Taip pat aiškiai suprask, kad prieš tai, kol šie karžygiai įžengė į “areną”, jie labai daug treniravosi ir kovojo. Nemanyk, kad jiems tiesiog “pasisekė”. Šios pergalės buvo jiems atlygis už jų atkaklų ir varginantį darbą! Tiesą sakant, vargu, ar mes kada nors sužinosime, kiek daug pastangų šie žmonės įdėjo iki “laimingos dienos”, bet akivaizdu, jog jie daug “arė”, nes kitaip Gyvasis Dievas nebūtų jų apdovanojęs. Prisimink, kad mes matome tik aukštus medžius, o Gyvasis Dievas mato ir šių medžių šaknis.

Kadangi iki mano antro gimimo aš buvau gana gerai išmokęs “plaukti prieš srovę” ir daryti blogus darbus, kitiems žmonėms nematant, tad dabar tai man padeda efektyviai taikyti “veik slaptai” Biblijos principą mano gyvenime. Žinau, kad šis Biblijos principas tikrai veikia! Todėl rekomenduoju Jums taikyti minėtą Biblijos principą Jūsų gyvenimuose. Išbandykite Gyvąjį Dievą, elgdamiesi taip, kaip Jis nori, kad Jūs elgtumėtės. Pavyzdžiui, slapta duodami išmaldas vargšams. Parašyta: Patarlės 19: 17 Kas pasigaili vargšo, skolina Viešpačiui; Jis atlygins jam už jo darbus.

Suprantama, gyvenime būna situacijų, kuomet “veik slaptai” Biblijos principo pritaikyti nepavyksta. Pavyzdžiui, vienam žmogui įvyksta nelaimė, o aplink jį susirenka minia kitų žmonių, kurie nelaimėliui nei kiek nepadeda, bet jį stebi, ar kaip mūsų laikais įprasta, filmuoja. Tokiais atvejais, nevaržyk savęs ir stenkis padėti nelaimėliams, net jei būsi stebimas žmonių minios. Neprisidėk prie abejingos minios! Nepradžiugink velnyno, elgdamasis neteisingai! Taip, kartais kiti žmonės turi pamatyti mūsų gerus darbus tam, kad pradėtų šlovinti Gyvąjį Dievą. Kuomet tampi miestu ant kalno, tuomet nesistenk pasislėpti.

Rodyk draugams

IŠPAŽINTIS-LIUDIJIMAS: iš tamsos į šviesą (N-18)

2016-01-09 parašė krikionis

XIV Dalis

Dabar pasiruoškite išgirsti dar vieną labai svarbią temą. Šį kartą ilgos įžangos nebus, o bus taip, kaip liaudyje mėgstama sakyti, kuomet iš karto einama prie esmės. Taip, imkime jautį už ragų!

Dievo žodyje yra parašyta: I Jono 2: 15 Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės, 16 nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio. 17 Praeina pasaulis ir jo geismai, bet kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius. Taip, temos pavadinimas bus toks: nemylėk pasaulio.

Kaip galima nemylėti to, ką Gyvasis Dievas sukūrė, bei pasakė, kad tai yra labai gerai, klausiate? Matote, pirmieji žmonės nusidėjo, tad į pasaulį atėjo mirtis, o pradinė Gyvojo Dievo kūrinija prarado savo tobulumą. Nors mums pasaulis su savo kūriniais vis dar atrodo labai gražus, bet jis jau yra sugedęs Gyvojo Dievo akyse! Todėl nesistebėkite, jog Biblijoje yra aiškiai raginama nemylėti pasaulio ir rašoma: Izaijo 51: 6 Pakelkite savo akis į dangų, pažvelkite į žemę! Dangūs praeis kaip dūmai, žemė susidėvės kaip drabužis, jos gyventojai taip pat išmirs. Bet mano išgelbėjimas liks amžinai, mano teisumas nesibaigs. Apreiškimas Jonui 21: 1 Ir aš pamačiau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė praėjo ir jūros daugiau nebebuvo. Sakote, kam tuomet reikia dėti pastangas ir rūpintis šiuo pasauliu ir jo kūrinija, jei jis vis tiek pražus? Atsakymas yra pateiktas Dievo žodyje: Pradžios 1: 27 Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis. 28 Dievas juos palaimino ir tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!“ Taip, šis pasaulis bus sunaikintas ir to niekas jau nebepakeis, bet Gyvasis Dievas nori, kad žmonės būtų palaiminti, daugėtų, valdytų ir rūpintųsi Jo kūriniais.

Nepritariate šio pasaulio sunaikinimui, nes mylite šį pasaulį ir Jums vis dar trūksta svarių argumentų, kodėl dabartinis pasaulis turi būti sunaikintas? Tuomet leiskite Jūsų paklausti, ar suprantate, ką Jūs mylite? Jūs mylite velnyno valdžią ir darbus! Kaip taip gali būti, klausiate? Parašyta: Romiečiams 8: 20 Mat kūrinija buvo pajungta tuštybei, – ne savo noru, bet pavergėjo valia, – su viltimi, 21 kad ir pati kūrinija bus išlaisvinta iš suirimo vergijos ir įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę. 22 Juk mes žinome, kad visa kūrinija iki šiol dejuoja ir tebėra gimdymo skausmuose. Efeziečiams 6: 12 Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje. I Jono 3: 8 Kas daro nuodėmę, tas iš velnio, nes velnias nuodėmiauja nuo pat pradžios. Todėl ir pasirodė Dievo Sūnus, kad sugriautų velnio darbus. Kaip matote, Biblijoje yra teigiama, kad visi žmonės yra nusidėjėliai ir tarnauja velniui. Suprantama, skirtingų žmonių tarnavimas ir atsidavimas velnynui skiriasi. Vieni tarnauja nesąmoningai, o kiti sąmoningai. Kokie tarnai yra produktyviausi? Kaip ir visur, geriausi ir produktyviausi tarnai šeimininkui yra tie, kurie yra talentingi, atsidavę ir myli savo darbą! Kadangi tokių darbuotojų nėra labai daug, tad darbdaviui dažnai tenka rinktis tarp darbuotojo talentingumo ir atsidavimo, bei meilės, savo darbui. Ar žinojote, jog darbdaviui labiau apsimoka investuoti į atsidavusį ir ištikimą darbuotoją, kuris nėra labai talentingas, nei į labai talentingą, bet nemylintį savo darbo, darbuotoją? Visa tai reiškia, jog velnynui mažiausiai vargo sukelia tie žmonės, kurie myli savo nuodėmingumą. Pavyzdžiui, daug vyrų jaučia sąžinės graužatį po to, kuomet sugula su kaimynų žmonomis, bet yra tokių vyrų, kuriems tai daryti patinka. Tokiems nedoriems žmonėms, kurie myli savo nuodėmingą gyvenimą, patinka būti su velnyno uždėtomis grandinėmis ant jų sprandų, rankų ir kojų, jie patenkinti savo tokia egzistencija ir net nenori girdėti apie gyvenimą kitaip. Velnynas nedorėlius apdovanoja žemiškais turtais ir valdžia, tad kitiems žmonėms atrodo, kad nedorėliams sekasi, jie kyla savo karjeros laiptais ir turi viską, ką žmogus nori turėti gyvenant Žemės planetoje. Taip, nedorėliai yra velnyno įkurtos karalystės patriotai ir jie ragina kitus žmones, kurie irgi apkaustyti grandinėmis, bet kartais galvoja apie kitokį gyvenimą, elgtis taip, kaip jie elgiasi! Suprantama, velnynas nepatiki visos kitų žmonių kontrolės nedorėliams. Pagrindiniai būdai kontroliuoti vergams, kad jie negalvotų apie “revoliucijas”, yra jų bukinimas, baimė, melas ir mirtis. Kadangi bukas vergų mases valdyti yra gana lengva, tad didžiausios kontrolės reikia tiems vergams, kurie aktyviai siekia laisvės ir yra talentingi. Pastariesiems gali būti pasiūlyti ilgalaikėje perspektyvoje beverčiai žemiški turtai ar postai, nes tai labiau apsimoka, nei tai, kas gali įvykti: jiems ištrūkus iš savo gardo, kiti vergai gali irgi “užsidegti” laisvės troškimu. Jėzus Kristus yra pasakęs: Mato 16: 26 Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą? Taigi, aš Jūsų klausiu: ar vis dar norite mylėti velnyno įkurtą karalystę, kuri yra pagrįsta nelaisve, neteisybe, melu, manipuliacijomis, nuodėmingumu, baime, kančiomis ir mirtimi? Žmogau, jeigu tu ir toliau nori svetimauti, ištvirkauti, meluoti, engti kitus žmones, puikuotis, vogti, žudyti, ar kitaip nuodėmiauti, ir jausti iš viso to malonumą, tuomet tu tikrai myli šį pasaulį ir tavo širdyje nėra Tėvo meilės. Tačiau, žinok, kad Gyvasis Dievas vis tiek nori tave išgelbėti nuo tavo pražūties! Taip pat kreipiuosi į tave, laisvės siekiantį žmogų: laisvė yra pasiekiama, bet skirtingai nuo Spartako vergų sukilimo prieš Romos imperijos valdžią, iš nuodėmės kalėjimo mes vien tik savo jėgomis ištrūkti negalime. Todėl ir gimė šioje Žemėje Dievo Sūnus Jėzus Kristus, kad mes galėtume būti laisvi ir gyventi Dangaus karalystėje su Juo! Kalėjimo, kuriame esi, durys gali būti atidarytos jau šiandien, jei tik apsispręsi iš jo išeiti ir šauksiesi Jėzaus Kristaus, kaip savo Išgelbėtojo ir Viešpaties. Tai tik tavo asmeninis sprendimas.

Kiek atsimenu, pasaulio niekada nemylėjau, bet tai nereiškia, kad nebuvau tam tikrais laikotarpiais priklausomas nuo akių bei kūno geismų (apie tai jau buvo kalbėta ir vėliau vėl bus kalbama). Matyt, pasaulio neįsimylėjau todėl, kad mano aplinkoje esantys žmonės mane vertė paklusti jų norams ir propaguojamoms taisyklėms, tradicijoms bei papročiams. Jie trukdė man judėti taip, kaip aš norėjau, ir vertė būti tokiu, kaip “normali” dauguma! Jie bandė mane įsprausti į “rėmus”! Todėl aš pastoviai maištavau ir kariavau prieš kitų žmonių norus ir ėjau savo keliu. Suprantama, “plaukiant prieš srovę”, tenka paaukoti daug jėgų, kentėti smūgius ir būti sužeistam. Visa tai lėmė, kad nesijaučiau labai laimingas pasaulyje ir nekenčiau sociumo. Ar aš visada buvau teisus, kuomet nepaklusdavau kitiems žmonėms? Tikrai ne, bet išdidumo man tais laikais netrūko! Tiesą sakant, išpuikusių žmonių aš nekenčiau, bet pats norėjau būti išdidus ir toks buvau. Jeigu ne vėlesni mano “susimovimai” ir savivertės praradimas, tuomet būčiau buvęs dar išdidesnis nusidėjėlis, nei buvau iki mano antro gimimo. Atsiribojęs nuo daugumos, į sociumą žiūrėjau iš šalies, iš aukšto ir su panieka. Pasaulio vertybės man buvo mažai ko vertos! Tuo tarpu, labai vertinau tiesą ir tiesos paieškas. Tai mane motyvavo analizuoti pasaulio įvykius ir ieškoti atsakymų į tam tikrus man iškilusius klausimus. Prieš daug metų net nesitikėjau, kad tokia veikla mane prives prie to, kad tapsiu krikščionimi, kuris drąsiai išpažįsta, jog Karalių Karalius Jėzus Kristus yra vienintelis Kelias į Dangų. Taip, velnynas man buvo uždėjęs grandines, bet dabar jos jau nutrauktos! Vergaudamas velnynui, buvau pakankamai produktyvus, nes mano nepaklusimą “sistemai” velnynas efektyviai išnaudodavo. Pavyzdžiui, sukeliant konfliktus, bei didinant neapykantą žmonėms ir žmonijai mano širdyje. Kiti mano turėti talentai taip pat buvo naudojami velnyno karalystės reikmėms. Būnant garde, yra sunku suvokti, kaip teks gyventi laisvėje, bet aš buvau iš tų vergų, kurie norėjo gyventi kažkaip kitaip. Gyvasis Dievas tai matė ir suorganizavo mano išlaisvinimo operaciją.

Žmogau, nemylėk pasaulio! Paragavęs laisvės skonio, tu niekada nenorėsi sugrįžti į gardą, nebent tavo mąstymas yra kaip vergo. Vergas, kuris gauna laisvę, bet lieka su vergo mąstymu, stengiasi sugrįžti į tą patį gardą, iš kurio buvo išlaisvintas.

Rodyk draugams

IŠPAŽINTIS-LIUDIJIMAS: iš tamsos į šviesą (N-18)

2015-04-13 parašė krikionis

XIII Dalis

Iki šiol daug kalbėjome apie namą su stogu, o dabar pakalbėsime apie namą be stogo. Taip, pakalbėsime apie tai, kad gautas “stogas” iš Gyvojo Dievo gali būti prarastas. Turbūt, dažniausias ir geriausias pavyzdys, kalbant šia tema, iš Biblijos yra Izraelio karaliaus Sauliaus istorija. Gyvasis Dievas jį paskyrė tapti Izraelio karaliumi ir gausiai palaimino, tačiau vienu metu Saulius padarė labai didelę klaidą ir prarado “stogą” iš Dievo. Dar vėliau karalius Saulius per mirusiųjų iššaukėją kvietėsi konkretų mirusį asmenį, nors tai buvo griežtai uždrausta Gyvojo Dievo, ir kitą dieną jis mirė. Parašyta: Kunigų 19: 31 Nesikreipkite į mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir nieko nesiteiraukite žynių, kad per juos nesusiteptumėte. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. Kunigų 20: 6 Jei kas kreiptųsi į mirusiųjų dvasių iššaukėjus bei žynius ir su jais paleistuvautų, Aš atsigręšiu į juos ir išnaikinsiu iš jų tautos.

Kaip jau supratote, tam, kad namas būtų su stogu ir joks vėjas šio stogo nenuplėštų, reikia klausyti Gyvojo Dievo. Viešpats Jėzus Kristus sakė panašiai: Mato 7: 24 Taigi kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį savo namą ant uolos. 25 Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos. 26 Ir kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į kvailą žmogų, pasistačiusį savo namą ant smėlio. 27 Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus“. Žinoma, Jūs galite prieštarauti šioms elementarioms tiesoms ir neklausyti, kas Jums sakoma, o po to kentėti ir gailėtis. Kaip parašyta: Patarlės 15: 32 Kas nekreipia dėmesio į patarimus, kenkia pats sau; kas paklauso įspėjimų, įsigyja daugiau supratimo. Patarlės 19: 20 Klausykis patarimo ir priimk pamokymą, kad ateityje būtum išmintingesnis. Ar žinote, kas visada mus atskiria nuo Gyvojo Dievo? Nuodėmė! Taip, sąmoningas nusidėjimas prieš Gyvąjį Dievą visada turės rimtų pasekmių. Negalite tikėtis “stogo” iš Gyvojo Dievo, jei sąmoningai nuodėmiaujate! Kad būtų aiškiau: negalite visiškai nesušlapti, smarkiam lietui lyjant, jei nepalendate po skėčiu! Kaip ketinate apsisaugoti nuo velnyno, jei neišliekate Gyvojo Dievo Artume ir neturite Jo apsaugos? Kaip galite norėti sąmoningai skaudinti Dievą, kuris Jus globoja ir rūpinasi Jumis? Kaip galite tikėtis išvengti Gyvojo Dievo bausmės ir rūstybės, jei pastoviai sąmoningai nuodėmiaujate ir nenorite atgailauti? Ar gali būti Gyvojo Dievo beribis gailestingumas tau be tavo nuoširdžios atgailos? Pamąstykite! Neveltui parašyta: Žydams 10: 26 Jeigu, pasiekę tiesos pažinimą, sąmoningai nusidedame, tada nebelieka aukos už nuodėmes, 27 bet kažkoks baisus laukimas teismo ir liepsnojančio pykčio, kuris praris priešininkus. 28 Jei kas atstumia Mozės Įstatymą, tas be jokio pasigailėjimo turi mirti, dviem ar trims liudytojams paliudijus. 29 Tik pagalvokite: kaip dar sunkesnės bausmės nusipelnys tas, kuris sutrypė kojomis Dievo Sūnų, nešventu palaikė Sandoros kraują, kuriuo buvo pašventintas, ir įžeidė malonės Dvasią! 30 Juk pažįstame Tą, kuris pasakė: „Mano kerštas, Aš atsilyginsiu, – sako Viešpats“. Ir vėl: „Viešpats teis savo tautą“. 31 Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas! II Petro 2: 20 Bet jeigu, ištrūkę iš pasaulio purvyno Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu, jie ir vėl jame įklimpę pralaimi, tai jiems paskui darosi blogiau negu pirma. 21 Jiems būtų buvę geriau iš viso nepažinti teisumo kelio, negu, jį pažinus, nusigręžti nuo jiems duoto švento įsakymo. 22 Jiems nutiko, kaip sako teisinga patarlė: „Šuo sugrįžta prie savo vėmalo“, ir: „Išmaudyta kiaulė vėl voliojasi purvyne“.

Tuoj su Jumis pasidalinsiu savo patirtimi, sukaupta iki mano antro gimimo, apie man suteiktą Gyvojo Dievo “stogą” ir kaip aš savo netinkamu elgesiu jį kartas nuo karto prarasdavau. Turite aiškiai suprasti, kad aš tuo metu dar nebuvau atidaręs durų į savo gyvenimą Viešpačiui Jėzui Kristui, tad Gyvojo Dievo parama man buvo juntama, bet nepalyginamai silpnesnė, nei dabar. Taip pat turite aiškiai suprasti ir tai, kas yra dar svarbiau: jei būčiau miręs tais laikais, būčiau keliavęs tiesiai į pragarą, nes mano nuodėmės buvo nenuplautos Viešpaties Jėzaus Kristaus šventu krauju ir aš Jo nepažinojau ir net nenorėjau pažinoti. Žmogau, tavo situacija yra panaši? Tu jauti ir matai bei tiki, kad Gyvasis Dievas tau yra geras ir tavimi rūpinasi, bet dar nesišaukei Viešpaties Jėzaus Kristaus į savo gyvenimą po nuoširdžios atgailos? Manai, kad, jei Gyvasis Dievas tau yra geras, tu esi saugus nuo pragaro grėsmės? Leisk man tavęs tada paklausti, kaip tu supranti tokį Jėzaus Kristaus pasakymą: Mato 5: 44 O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus, 45 kad būtumėte vaikai savo Tėvo, kuris danguje; Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. Žmogau, ar tu matai, kad Gyvasis Dievas rūpinasi net blogais ir neteisiais žmonėmis? Dievas yra geras! Deja, be Viešpaties Jėzaus Kristaus teisumo mes esame pilni nuodėmių ir negalime įtikti Gyvajam Dievui. Kitaip tariant, Dievas yra geras, o mes blogi. Pamąstyk apie tai, beklausydamas mano išpažinties ir liudijimo!

Apie savo ištvirkavimų kainą jau buvau šiek tiek užsiminęs anksčiau. Žinodamas, kad už mano ištvirkavimus reikės sumokėti, nenorėjau nuo jų būti priklausomas. Todėl ne vieną kartą stengiausi susilaikyti ir prašiau Gyvojo Dievo pagalbos. Deja, velnynas mane gana dažnai sugundydavo nusidėti ir aš vėl likdavau be “stogo”. Papasakosiu vieną pakankamai detalią istoriją apie tai. Kartą per mano namų langą pamačiau tai, ko man nereikėjo matyti, sprendžiant iš tolimesnių įvykių. Žiūrėjau į prieš mane esančio namo langą. Šiuo metu jau neatsimenu, ar tuo metu, man atrodė, kad tame bute vyksta lytinis aktas, ar tik, kad pusnuogė mergina sportuoja, bet tai nesvarbu, nes to užteko, kad pradėčiau elgtis netinkamai. Taip pat neatsimenu, ar tada man teko žiūrėti pro šiek tiek permatomas užuolaidas ar buvo šioks toks plyšys tarp užuolaidų. Ką aš padariau? Pradėjau “medžioti”. Taip, stengtis pamatyti tai dar kartą, tik žiūrint su žiūronais. Žinojau, kad elgiuosi netinkamai ir buvo širdyje jaudulys, kad nebūčiau kažkaip pričiuptas, bet gundomas velnyno vis tiek dariau savo. Kiek laiko tęsėsi mano “medžioklė”? Deja, jau neatsimenu, bet tikrai ne vieną kartą, nes gana dažnai nieko pamatyti nepavykdavo. Mergina tikrai nebuvo man patinkančios išvaizdos ir žiūrėjimas pro šiek tiek permatomas užuolaidas nedžiugino. Tačiau, jaudulys, kad tu matai, o tavęs niekas nemato, dabar jau žinau, kad matė, tiek Gyvasis Dievas, tiek velnynas, vertė elgtis neprotingai. Taip pat “kaifo” teikė pati “medžioklė” t. y. laukimas tinkamo laiko, tykojimas, pasislėpus kampe su žiūronais, kad kiti žmonės, ypač tie, kuriuos stebiu, manęs tikrai negalėtų matyti, žiūrint tiesiai pro mano langą į tamsų kambarį, ir panašiai, bei rizika. Kažkuriuo metu velnynas mane sugundė ir aš tai jau dariau pusnuogis ar nuogas. Tai didino riziką, kad ir pats galiu įkliūti į nepalankią situaciją. Neveltui yra tokie pasakymai, kad norint stebėti tuos žmones, kurie mano, jog jų niekas nemato, kuomet jie patys stebi, ką veikia konkretūs individai, turi mokėti žymiai didesnę kainą. Kitaip tariant, įdomiausia stebėti ne medžiojamų gyvūnų elgesį, o medžiotojo, kuris mano, jog jo niekas nemedžioja, elgesį. Ar kokie nors žmonės mane pričiupo, man su žiūronais tykant pamatyti kaimynų lytinį aktą? Ne. Tačiau, kuomet dabar pagalvoju, jog mane ir tai, ką aš dariau, matė Gyvasis Dievas ir anglelai, tiek puolę, tiek nepuolę, tai net nesinori galvoti apie tai daugiau. Vis gi, man atleista dėka Viešpaties Jėzaus Kristaus pasiaukojimo dėl manęs! Taigi, stebint kaimynus su žiūronais, aš praradau “stogą” iš Gyvojo Dievo ir todėl greitai vėl negalėjau išsilaisvinti nuo priklausomybės ištvirkavimams, nors, jei teisingai atsimenu, iki mano neteisingo poelgio buvo periodas, kuomet jau galėjau pasipriešinti velnyno gundymams ištvirkauti. Papasakosiu dar vieną istoriją, kaip aš aiškiai praradau “stogą” iš Gyvojo Dievo. Neteisingas mano poelgis tą kartą man kainavo dar daugiau, bet aš taip pat gavau labai gerą pamoką, kuria su Jumis dabar pasidalinsiu. Vieną dieną skaičiau Bibliją, Pradžios knygos pradžią, ir pradėjau tyčiotis iš to, kas ten parašyta. Netrukus vėl dariau tai, ko nedariau kelis metus ir ko norėjau jau niekada nebedaryti. Ką aš dariau? Kitaip nei iškrypimu to nepavadinsiu! Tačiau, detalių dabar neatskleisiu. Viskas paaiškės ateityje, skaitant mano liudijimą! Tą kartą aš tikrai gavau pamoką, kad iš Biblijos tyčiotis nevalia. Po to karto panašūs iškrypimai mano gyvenimą lydėjo beveik iki pat mano antro gimimo.

Žmonės, supraskite, kad Jums tikrai reikia “stogo” iš Gyvojo Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus Jūsų gyvenimuose. Nustokite sąmoningai nuodėmiauti, nes tai tikrai daug kainuos! Atsiminkite, kad nepaisant to ką Jūs darote, esate stebimi Gyvojo Dievo ir angelų bei demonų. Todėl darykite tai dėl ko nereikėtų vėliau gėdytis ir gailėtis. Žmogau, nemanyk, kad jei esi medžiotojas, kad tavęs niekas nemedžioja!

Rodyk draugams

IŠPAŽINTIS-LIUDIJIMAS: iš tamsos į šviesą (N-18)

2014-11-21 parašė krikionis

XII Dalis

Tai, apie ką netrukus Jums kalbėsiu, iš vienos pusės bus nauja tema, t. y. iki šiol Jums neminėtas Biblijos principas, o iš kitos pusės kalba ir toliau suksis apie “stogą”, kuris gali būti gautas iš Gyvojo Dievo. Susipažinkite su Jums dar negirdėtu Biblijos principu! Parašyta: Patarlės 16: 3 Pavesk savo darbus Viešpačiui, ir tavo sumanymai pasiseks. Psalmės 37: 5 Pavesk Viešpačiui savo kelią, pasitikėk Juo, ir Jis veiks. Dabar pabandysiu apibrėžti šį Biblijos principą ir nusakyti jo esmę. Manau, kad Jums nėra reikalo man prieštarauti, jei pateikčiau tokį šio Biblijos principo apibrėžimą: “pavesk savo kelią Dievui”. Turbūt, daugeliui Jūsų toks apibrėžimas asocijuojasi su sąmoningu apsisprendimu atiduoti savo gyvenimą Gyvajam Dievui? Jei taip manote, tuomet tikrai neklystate, tačiau norėčiau kad Jūs aiškiai suprastumėte, jog minimo Biblijos principo veikimas tampa akivaizdus net ir tuomet, kuomet prašome Gyvojo Dievo padėti mums išspręsti mūsų kasdienes bėdas arba padėti mums realizuoti mūsų svajones. Ar tai reiškia, kad Gyvasis Dievas tiesiog viską pildys, ko Jūs užsigeisite, kaip vienos pasakos herojui pasakius “lydekai paliepus, man panorėjus” stebuklingą frazę? Tikrai ne! Neveltui parašyta: Psalmės 37: 3 Pasitikėk Viešpačiu ir daryk gera, tada gyvensi žemėje ir būsi pamaitintas! 4 Gėrėkis Viešpačiu, ir Jis suteiks tau, ko geidžia tavo širdis. Patarlės 11: 23 Teisiųjų troškimai geri, o nedorėlių viltis yra rūstybė. Taigi, kuo daugiau gręšitės į Gyvąjį Dievą, tuo Jums labiau seksis gyvenime, bet tai tikrai nereiškia, kad niekada nepatirsite sunkių akimirkų, minučių, valandų ar dienų. Kaip matote, “pavesk savo kelią Dievui” Biblijos principas tarsi uraganas griauna bet kokį namą, kuris buvo pastatytas iš žmogaus išdidumo plytų ant liaudyje paplitusio posakio “tu pats esi savo gyvenimo kalvis” pamatų. Galite man prieštarauti, tačiau tiesa yra tokia, kad Jūs esate savo gyvenimo kalviais tik vienu aspektu. Klausiate, kokiu aspektu? Atsakau: kiekvienam žmogui yra suteikiama laisva valia priimti sprendimą pasitikėti arba nepasitikėti Gyvuoju Dievu. Jeigu nusprendžiate, kad visada viską atliksite tik savo jėgomis ir Gyvojo Dievo pagalbos Jums tikrai nereikia, tuomet nesistebėkite, jog anksčiau ar vėliau Jūsų jaukūs namukai, kurie yra pastatyti iš žmogaus išdidumo plytų, pradės byrėti papūtus silpnam vėjeliui arba bus visiškai nušluoti, kuomet uraganas pasibels į Jūsų namukų duris… Taip, Gyvasis Dievas nekenčia išdidumo! Kaip parašyta: Patarlės 8: 13 Viešpaties baimė – nekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu. Patarlės 6: 16 Viešpats nekenčia šešių dalykų, septyni yra pasibjaurėjimas Jo akyse: 17 išdidus žvilgsnis, meluojantis liežuvis, rankos, praliejančios nekaltą kraują, 18 širdis, planuojanti nedorybę, kojos, greitos bėgti į pikta, 19 neteisingas liudytojas, kalbantis melą ir žmogus, sėjantis nesantaiką tarp brolių. Ar dabar Jums jau yra aišku, kodėl Biblijos principai yra nukreipti prieš žmogaus išdidumą? Taip, norint gauti pagalbą iš Gyvojo Dievo būtina nusižeminti prieš Jį. Iš tikrųjų, kartais viskas, ką mums reikia padaryti, kad pasibaigtų mūsų bėdos, kurių mes patys jau nebesugebame išspręsti, yra paprašyti Gyvojo Dievo pagalbos, tačiau dėl mūsų išdidumo mes net ir to neatliekame. Ar ne taip? Žmogau, kaip tu gali tikėtis sėkmingos ir trumpos kelionės savo laivu per plačią jūrą, jei per savo išdidumą vietoj to, kad išskleistum laivo bures ir sulauktum palankaus vėjo, tu nusprendi, jog geriau visą kelią tu pats irkluosi? Nejaugi taip elgdamasis pasieksi kelionės tikslą nepavargęs ir iškart galėsi ruoštis naujai kelionei per plačią jūrą? Pamąstyk! Pamąstyk ir apie tai: Patarlės 11: 2 Kur ateina išdidumas, ten ateina ir gėda, o kur nuolankumas – ten išmintis. Patarlės 29: 23 Išdidumas pažemina žmogų, o nuolankus dvasia susilauks pagarbos. Patarlės 16: 18 Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė – prieš žlugimą. Izaijo 2: 17 Žmogaus išdidumas bus pažemintas, žmonių puikybė bus palaužta. Tik vienas Viešpats bus išaukštintas tą dieną.

Prisipažinsiu, kad be Gyvojo Dievo pagalbos aš tikrai nebūčiau toks, koks dabar esu, ir tikrai nebūčiau pasiekęs savo gyvenime tiek, kiek šiuo metu esu pasiekęs. Iš tikrųjų, labai tikėtina, kad aš išvis dabar jau nebegyvenčiau ant Žemės planetos arba mano egzistencija čia būtų visiškai apgailėtina, destruktyvi ir paskendus tamsoje, jei Gyvasis Dievas nebūtų turėjęs savo plano mano gyvenimui. Tačiau, Jis turėjo, turi ir turės savo planą mano gyvenimui ir ką yra suplanavęs, tą tikrai įvykdys. Kaip parašyta: Izaijo 42: 16 Aš vesiu akluosius jiems nežinomais keliais, nepažįstamais takais; pakeisiu jiems tamsą šviesa, kreivus takus – tiesiais. Aš tai įvykdysiu ir jų nepaliksiu. Romiečiams 5: 10 Jeigu, kai dar buvome priešai, mus sutaikė su Dievu Jo Sūnaus mirtis, tai tuo labiau mus išgelbės Jo gyvybė, kai jau esame sutaikinti. Todėl aš ir sakau: visa šlovė ir garbė tik Jėzui Kristui ir Jo Tėvui! Žmogau, aš buvau išlaisvintas ir iš tamsos virtau į šviesą, nes Jėzus Kristus atėjo į pasaulį ir dėl manęs. Taip, Jėzaus Kristaus pralietas kraujas ir mirtis man suteikė laisvę ir viltį. Neveltui parašyta: Jono 12: 46 Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie mane tiki, neliktų tamsoje. II korintiečiams 4: 6 Nes tai Dievas, kuris įsakė iš tamsos nušvisti šviesai, sušvito mūsų širdyse, kad suteiktų mums Dievo šlovės pažinimo šviesą Kristaus veide. Klausiate, kaip konkrečiai man Gyvasis Dievas padėdavo išspręsti mano mažas ir dideles problemas? Tiesą sakant, Jo pagalbos man pavyzdžių galėčiau vardinti nemažai. Taip pat savo gėdai turiu pasakyti, jog šiuo metu atsimenu tikrai ne visus Jo pagalbos man atvejus. Todėl dabar apsiribosiu tik vieno įvykio, kuris buvo kertinis mano gyvenime, papasakojimu.

Taigi, pradėsiu savo pasakojimą taip: tai įvyko, kuomet aš buvau abiturientas. Tais laikais aš mokiausi gana prastai, sprendžiant iš tų dalykų, kuriuos mokiausi mokykloje, vidurkio, bet aš žinojau, kad mano ateitis mažai priklausys nuo pažymių, kurie yra gauti mokykloje, nes įstojimas į universitetą žymiai labiau priklausė nuo mokyklinių ir valstybinių egzaminų rezultatų. Taip, mokykloje išgyvenau sunkių akimirkų ir todėl norėjau šį savo gyvenimo etapą pakeisti visiškai nauju etapu, t. y. studijavimu Vilniaus universitete, kur viskas prasidėtų nuo “nulio”. Bėda tik ta, kad naujas etapas be didelių mano pastangų ir stebuklo man net nesišvietė. Nejaugi Jūs kartais nepagalvojate, kaip būtų gera viską pradėti daryti savo gyvenime iš naujo? Tiesiog užversti savo prirašytą sąsiuvinį ir pradėti rašyti ant naujo popieriaus lapo naujame sąsiuvinyje. Ar Jums dažniausiai neatrodo, kad naujas etapas Jums yra nepasiekiamas? Žmogau, kas tau kužda į ausį, kad tau niekada nepavyks pradėti naujo etapo savo gyvenime? Kas tau meluoja, kad tau visiškai nereikia Jėzaus Kristaus tavo gyvenime ir tavo širdyje? Pamąstyk apie tai! Pamąstyk, nes Jėzus Kristus tau tikrai gali padėti pradėti tavo gyvenimo naują etapą. Parašyta: Jono 8: Jėzus vėl prabilo: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą“. Taigi, kaip jau anksčiau daviau Jums suprasti, siekiant įstoti į universitetą, man ne tik reikėjo dėti daug savo pastangų, bet ir reikėjo stebuklo. Prieš kalbant apie įvykusį stebuklą, tiksliau stebuklų virtinę, atskleisiu Jums tam tikras abitūros ir stojimo į universitetą laikų aplinkybes bei abstrakčiai nusakysiu, kaip aš ruošiausi valstybiniams egzaminams.

Kadangi anomis dienomis labai dažnai vadovavausi “arba viskas, arba nieko” principu, tad mokymasis kituose universitetuose arba pagal kitas specialybes, nei tas keturias, kurias vėliau pasirinkau, kuomet bandžiau stoti į Vilniaus universitetą, man buvo nepriimtina. Iš tikrųjų, lape buvo pateikti aštuoni pageidavimai iš dvidešimties galimų, nes studijavimas norimose specialybėse galėjo būti valstybės finansuojamas arba nefinansuojamas. Dėl mokesčių už mokslą universitete, kaip ir dėl daugelio kitų mokesčių, sau galvos beveik nekvaršinau. Matote, dėka žemiškųjų tėvų paramos ne tik turėjau galimybę mokytis papildomai pas kelis korepetitorius tuos dalykus, iš kurių ketinau laikyti valstybinius egzaminus, likus keliems mėnesiams iki dvyliktos klasės pabaigimo, bet ir galėjau nesirūpinti, kad įstojus į valstybės nefinansuojamas studijas reikės susimokėti. Klausiate, kiek? Atsakau: 500 litų už semestrą. Taip, sutinku su Jumis, jog 500 litų už semestrą yra tikrai menka kaina, lyginant su ta kaina, kuri yra nustatyta naujai studentų kartai. Taigi, finansų už studijas problema manęs neslėgė ir man tik reikėjo išlaikyti egzaminus taip, kad galėčiau įstoti į universitetą. Nors aš nepasinaudojau proga padidinti savo galimybių įstoti į Lietuvos universitetus, o pageidavau mokytis tik aštuoniose studijų programose, tačiau tiesa yra tokia, kad dvi mano pasirinktos specialybės man buvo tarsi atsarginiai gelbėjimosi ratai, kurių, kaip vėliau parodė istorija, niekada neprireikė.

Turbūt, Jūs jau nekantraujate sužinoti, kokius stebuklus Gyvasis Dievas atliko mano gyvenime, kad aš įstojau į norimą specialybę norimame universitete? Mielai apie tai Jums papasakosiu! Tačiau, tik po to, kai Jums priminsiu didžiausią stebuklą, kurį atliko Gyvasis Dievas. Manote, kad tai Viešpaties Jėzaus Kristaus mirtis ant kryžiaus dėl mūsų nuodėmių išpirkimo ir Jo prisikėlimas iš numirusiųjų? Nors tai, be jokios abejonės, yra neįtikėtini stebuklai ir tobula Gyvojo Dievo meilės išraiška, kuri šaukia mus atsiliepti į Gyvojo Dievo kvietimą sugrįžti pas Jį ir atveria kiekvienam iš mūsų duris amžinajam išgelbėjimui, žmonijai, tačiau didžiausias Gyvojo Dievo stebuklas yra kitoks. Klausiate, kas tai galėtų būti? Atsakymas į šį klausimą mums yra pateiktas jau pirmoje Pradžios knygos eilutėje! Gyvasis Dievas neveltui taip vadinamas. Jis viską, kas dabar yra, sukūrė iš nieko savo žodžiu. Kaip parašyta: Pradžios 1: 1 Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę. Jono 1: 1 Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. 2 Jis pradžioje buvo pas Dievą. 3 Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę. Žydams 11: 3 Tikėjimu suvokiame, kad pasauliai buvo sutverti Dievo žodžiu, būtent iš neregimybės atsirado regima. Sakote, kad netikite Gyvojo Dievo egzistencija? Tuomet leiskite Jūsų paklausti: o kaip Jūs žiūrėtumėte į žmogų ar žmones, kurie netikėtų, kad Žemės planeta yra apvali? Ar gaublys, matematiniai skaičiavimai, nuotraukos iš kosmoso galėtų įrodyti žmogui, kuris netiki, jog Žemė yra apvali, kad Žemė iš tiesų yra apvali? Ne, negalėtų. Jums nepadėtų jokie Jūsų įrodymai, kad ir kaip moksliškai ar išmintingai jie skambėtų. Kodėl? Todėl, kad netikėjimas šį žmogų būtų apakinęs tiesai! Taip, toks žmogus savo laisva valia vietoj tiesos pasirinktų melą. Suprantate? Savaime suprantama, mes tokį žmogų vadintume kvailiu, nes jis neigtų tai, kas mums visiems yra akivaizdu. Ar ne? O dabar pamąstykite, kiek kartų kvailiau yra teigti, kad Gyvojo Dievo nėra, kuomet visa kūrinija rodo, kad ji neatsirado savaime ir jos atsiradimui būtina sąlyga yra kūrėjas? Neveltui Biblijoje rašoma: Psalmės 14: 1 Kvailys pasakė savo širdyje: „Nėra Dievo“. Jie sugedo, elgiasi bjauriai, nėra, kas gera darytų. Psalmės 92: 4 Viešpatie, Tu pralinksminai mane savo kūriniais, Tavo rankų darbais aš džiaugiuosi. 5 Viešpatie, kokie didingi yra Tavo darbai! Kokios gilios Tavo mintys! 6 Tik neišmanantis žmogus to nesupranta ir kvailys nesuvokia. Kitaip tariant, visa mūsų egzistencija yra Gyvojo Dievo stebuklas, o sakyti, kad Jo nėra arba, kad Gyvasis Dievas negali atlikti jokių stebuklų, būtų melas. Kadangi Biblijoje duodama žinoti, kad Gyvasis Dievas nesikeičia, tad ko verti kai kurių žmonių ar jų grupių samprotavimai ir teiginiai, kad Jis stebuklų mūsų laikais jau nebevykdo? Tiesą sakant, ypač apgailėtinai atrodo tokie teiginiai iš kai kurių krikščionių, kurie tiki, kad Gyvasis Dievas yra, bet įsitikinę, kad Jis mūsų laikais nebeduoda tam tikrų dvasinių dovanų, stebuklingai neišgydo luošų, kurčių, aklų ar kitokias ligas ir negalias turinčių žmonių ir t. t.

Ačiū Jums už Jūsų kantrybę! Tikrai jau laikas atėjo Jums papasakoti tai, ką buvau Jums pažadėjęs. Taigi, kokie buvo Dievo įvykdyti stebuklai, lėmę mano įstojimą mokytis Vilniaus universitete pagal tą specialybę, kurią norėjau? Dievo stebuklų atskaitos tašku pasirinksiu tą įvykį, kuris man labai įsirėžė į mano atmintį. Tai įvyko per antrąjį valstybinį egzaminą, kurį aš turėjau laikyti. Į šį egzaminą atsinešiau ne vieną “kalkuliatorių”, daug rašymo priemonių, kad neatsirastų jokių papildomų problemų, jei skaičiavimo mašinėlė sugestų ar tušinukas neberašytų. Kai ant stalo pasidėjau visą savo turtą, viena mergina paprašė manęs paskolinti jai vieną “kalkuliatorių”. Kažkodėl tuo metu buvau geranoriškas ir iš karto jai paskolinau tai, ko ji prašė. Egzamino metu ji sėdėjo už manęs. Kadangi su valstybinių egzaminų laikymo taisyklėmis jau buvome susipažinę per anksčiau vykusį Biologijos egzaminą, tad antrojo egzamino metu visi pritarė pasiūlymui, kad papildomai šios taisyklės nebūtų mums pakartotos. Egzamino laikas dar nebuvo baigęsis, kuomet aš savo darbą nunešiau egzamino prižiūrėtojams. Nunešęs savo darbą, grįžau ten, kur sėdėjau, ir laukiau, kol pasibaigs egzaminas. Jei būčiau išėjęs iš patalpos, kurioje vyko šis egzaminas, mano gyvenimas jau būtų kitoks, tačiau tuo metu aš to dar nežinojau. Vėliau paaiškėjo, jog iš šio valstybinio egzamino aš surinkau 60 procentų ir tai atvėrė man visas reikiamas duris mokytis, ten, kur norėjau. O taip galėjo ir nebūti, jei tada būčiau nedavęs skaičiavimo mašinėlės tai merginai! Klausiate, kodėl? Matote, kai ji grąžino tai, ką aš jai paskolinau, aš atsisukęs pamačiau, kad pas ją užpildytas papildomas lapas, kuriame surašomi visų užduočių atsakymai, o aš to nebuvau atlikęs. Formaliai žiūrint, vien dėl to galima darbą vertinti, kaip neišlaikytą! Kuomet aš pamačiau ir supratau, kad man dar būtinai reikėjo užpildyti vieną papildomą lapą, buvo gerokai per vėlu. Šiuo metu jau neatsimenu, ar egzaminas jau buvęs pasibaigęs, ar dar buvo likę kažkiek laiko iki egzamino pabaigos. Tada tikrai sutrikau… Ar man kažkas tada padėjo ir ištiesė pagalbos ranką? Taip! Gyvasis Dievas man buvo gailestingas ir maloningas! Jis man labai palankiai nuteikė egzamino prižiūrėtojus ir jie man leido, ar net patys pasiūlė, užpildyti tą lapą, kurio aš nebuvau užpildęs, iki ateis tie žmonės, kurie iš jų surenka visus darbus. Tai ir įvyko! Viską, ką reikėjo, spėjau užpildyti iki atėjo egzamino užduočių surinkėjai. Tegul būna palaiminti tie žmonės, kurie man leido atlikti, ką reikėjo, nors formaliai egzaminas jau buvo pasibaigęs ir dėl savo apsižioplinimo galėjau kaltinti tik save. Laiminu juos Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu! Linkiu, kad jie ir jų šeimos būtų išgelbėti dėka Jėzaus Kristaus per Jėzų Kristų! Tegul būna pašlovintas šiuo liudijimu Gyvasis Dievas! Klausiate, kokie buvo kiti Dievo stebuklai, lėmę mano dabartį, po jau minėtų stebuklų tą dieną? Matyt, jų buvo daugiau, nei aš dabar atsimenu, bet jie visi susivedė į tai, jog skaičiuojant stojimo į norimas specialybes balus, aš surinkau tokį balą, kad į norimą specialybę patekau 44, kuomet formaliai buvo 40 vietų. Matote, tuo metu buvo taikoma tokia praktika: kadangi ne visi studentai baigia studijas, tad priimama daugiau studentų. Tai, kad man iš pradžių reikėjo mokėti 500 litų už semestrą manęs visai negąsdino. Tiesą sakant, į kai kurias kitas, ar net visas, specialybes, kurias nurodžiau registruodamasis, būčiau įstojęs net į nemokamas studijų vietas. Tačiau, tuomet mano gyvenimas tikrai būtų kitoks, nei dabar.

Taigi, mano stojimo aplinkybės į tą specialybę, pagal kurią norėjau mokytis, aiškiai rodo, Gyvojo Dievo veikimą mano gyvenime ir aplinkoje. Šiuo metu jau neatsimenu, kaip tiksliai aš tariausi su Dievu, kai dar buvau ne studentas, o mokiausi mokykloje, dėl mano įstojimo į Vilniaus universitetą, tačiau aš aiškiai žinojau, kad, jei įstosiu ten, kur noriu, tai bus Gyvojo Dievo pagalba man. Tai įvyko! Todėl po to įvykio mano ryšys su Dangiškuoju Tėvu stiprėjo, nors dažniausiai aš tik prašydavau pagalbos, kai man jos tikrai reikėdavo, o pats gyvenau visiškai nuodėmingai ir kuo toliau, tuo labiau aš degradavau. Iš tikrųjų, mano supratimas apie Gyvąjį Dievą daugeliu atžvilgiu buvo visiškai klaidingas ir aš Jo nepažinojau, o tik turėjau savo įsivaizdavimus apie Jį. Nors dabar tiksliai jau neatsimenu, bet, manau, nesuklysiu sakydamas, kad tuo metu, kuomet dar laukiau žinių, ar pavyks mokytis norimoje specialybėje, aš buvau labai išdidus, ne vieną kartą susimovęs, žiūrėjau pornografiją ir dariau kitokias nuodėmes. Vadinasi, tuo metu Gyvasis Dievas įvykdė dar vieną stebuklą: Jis man buvo geras, gailestingas ir maloningas, neatsižvelgiant į tai, kad aš savo elgesiu niekinau Jį, Jo atsiųstą Mesiją Viešpatį Jėzų Kristų bei Jų mokymą. Taip, Gyvasis Dievas yra neįtikėtinai geras!

Žmonės mielieji, išgirskite ir priimkite pagaliau, jei dar to neatlikote, šią nuostabią žinią: Gyvasis Dievas yra geras, gailestingas, maloningas ir Jis tikrai nori Jus išlaisvinti, išgydyti, išgelbėti, atstatyti bei palaiminti per Viešpatį Jėzų Kristų, o ne nuteisti, pasmerkti ir pražudyti! Tuo tarpu, velnyno tikslai yra priešingi: Jus apvogti, įkalinti, sužeisti, suluošinti ir, galiausiai, pražudyti. Jeigu Jūs išgirsite ir priimsite šią žinią ne tik protu, bet ir širdimi, tuomet Jūs pradėsite vadovautis “pavesk savo kelią Dievui” Biblijos principu ir Jums tikrai pradės sektis gyvenime. Kaip parašyta: Patarlės 16: 7 Kai žmogaus keliai patinka Viešpačiui, Jis padaro, kad ir jo priešai gyventų taikoje su juo. Taigi, tada Jūs tapsite palaimintais žmonėmis! Tuomet velnyno įtaka Jums mažės dėl Jūsų stiprėjančio ryšio su Gyvuoju Dievu. Taip, tikėkite ir pasitikėkite Gyvuoju Dievu ir Jo atsiųstuoju Mesiju Viešpačiu Jėzumi Kirstumi ir Jūs bei Jūsų gyvenimai keisis į gera.

Rodyk draugams

IŠPAŽINTIS-LIUDIJIMAS: iš tamsos į šviesą (N-18)

2014-05-12 parašė krikionis

XI Dalis

Iki šiol Jums buvo daug kalbama apie Biblijos principus, ypač tuos, kurie lemia sėkmingumą mūsų gyvenime. Apie Biblijos principus tikrai bus kalbama ir ateityje, tačiau prieš tai norėčiau Jūsų paklausti vieno esminio klausimo. O klausimas, kurį noriu Jums užduoti, yra toks: ar suprantate, kas jungia visus Biblijos principus? Manau, sutiksite su teiginiu, kad Biblijos principai yra instrukcijos ir taisyklės. Ar instrukcijos, taisyklės, įstatymai bei programos nėra kažkieno sukurtos ir pritaikytos sociume? Ar žinote pavyzdžių, kuomet tai atsirado sociume savaime be jokio kūrėjo? Kaip supratote, už visų Biblijos principų matome kūrėją – Gyvąjį Dievą! Jis ne tik viską sukūrė, bet ir pasirūpina, kad žmonės laikytųsi Jo nustatytų dorovės normų arba gautų teisingą bausmę bei pasmerkimą už maištavimą prieš Jį. Neveltui parašyta: Patarlės 9: 10 Viešpaties baimė – išminties pradžia, o Šventojo pažinimas – supratimas. Patarlės 16: 17 Teisiojo kelias – šalintis nuo pikto; kas laikosi kelio, išsaugo gyvybę. Kuris iš Jūsų yra toks drąsus, kad akiplėšiškai šoktų į akis teisėjui, kuomet teismo metu sprendžiama, ar tu būsi išteisintas ir paleistas į laisvę, ar pasmerktas kelionei į kalėjimą? Jeigu to negalite atlikti žemiškojo teismo metu, kas Jus verčia manyti, kad galėsite tai atlikti dangiškojo teismo metu? Parašyta: Jeremijo 12: 5 Jei tu bėgai su pėstininkais ir jie nuvargino tave, tai kaip lenktyniausi su žirgais? Ir jei ramioje šalyje nesi saugus, tai ką darysi, Jordanui išsiliejus? Kitas klausimas: kokia yra žemiškųjų teismų praktika, kuomet teismo metu kaltinamieji ginčyjasi su savo teisėjais? Ar tik neatsitinka taip, jog jie dar greičiau papuola į kalėjimus dar griežtesnėms bausmėms, nei buvo numatyta, atlikti? Atsimenu, kuomet mokyklos laikais priešgyniavau mokytojams ir turėjau daug konfliktų. Daugeliu atvejų, jaučiausi esąs teisus, bet po to už savo išdidumą kentėdavau. Pavyzdžiui, vienu metu prastai mokiausi ir man grėsė pataisos iš anglų kalbos kurso, tačiau aš vistiek priešgyniavau ir neklausiau mokytojos, kuri tuo metu buvo mano “teisėja”, ir todėl po to gavau man nepalankų “teismo” verdiktą. Taip, tą kartą aš turėjau anglų kalbos kurso pataisas. Kaip supratote, teismo metu racionaliausia yra nusižeminti prieš savo teisėją; norint tai atlikti būtina pažaboti savo išdidumą ir puikybę, kas yra itin sunku, jei manaisi esąs teisus. O dar geriau yra nuoširdžiai atgailauti už savo padarytas klaidas ir nusižeminti prieš savo teisėją kol dar tavo teismo procesas neprasidėjo. Bėda tik ta, kad be sąžinės graužaties nuoširdžiai atgailauti už savo padarytas klaidas yra sunku arba net neįmanoma. Žmogau, žmones tu dar gali bandyti apgauti, ir tau tai gali net pavykti, bet kaip tu ketini apgauti Gyvąjį Dievą, kuris viską apie tave žino? Suprask, kad anksčiau ar vėliau, bet tu tikrai klaupsiesi prieš Jį. Kaip parašyta: Izaijo 45: 23 Aš savimi prisiekiau, mano žodis yra tiesa ir tas žodis pasiliks. Prieš mane suklups kiekvienas kelis ir kiekvienas liežuvis man prisieks. Kodėl delsi? Žmogau, nusižemink prieš Gyvąjį Dievą jau dabar, nes Jo gailestingumas yra beribis. Atsimenu, kuomet atėjo į mano gyvenimą toks laikotarpis, kuomet po kiekvieno savo ištvirkavimo aš jausdavausi negerai ir tarsi atsiprašydavau Gyvojo Dievo, kad vėl “susimoviau”. Taip, jau tada aš nusižemindavau prieš Gyvąjį Dievą, tačiau tuo metu aš Jį įsivaizdavau kitaip, nei dabar, greitai keliavau savo pražūties link ir mano nusižeminimas prieš Jį buvo tikrai ne toks, koks šiuo metu žinau, jog turėtų būti. O Jis man po mano ilgų klaidžiojimų tamsoje vistiek suteikė galimybę gimti antrą kartą! Kas tai, jei ne beribis Gyvojo Dievo gailestingumas ir meilė man? Žmogau, aš nesu išimtis iš taisyklės, nes ir tu tikrai esi mylimas Gyvojo Dievo! Tu esi ne atsitiktinumo visatoje pasekmė, o Gyvojo Dievo sukurtas unikalus kūrinys. Tačiau, tu vargu ar patirsi Gyvojo Dievo meilę ir gerumą tau, jei nenusižeminsi prieš Jį ir nepriimsi Jo siūlomų dovanų. Suprask pagaliau, kad “nusižemink prieš Gyvąjį Dievą” Biblijos principas yra pagrindas tavo sėkmingo gyvenimo, o Gyvojo Dievo tobuliausia meilės išraiška tau atsiskleidžia per Jėzaus Kristaus pasiaukojimą dėl tavęs. Kaip parašyta: Jono 3: 16 Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. 17 Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas. 18 Kas Jį tiki, tas neteisiamas, o kas netiki, jau yra pasmerktas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo. Žmogau, ar matai? Tau siūloma Gyvojo Dievo meilė, bet ar tu ją priimsi?

Pakalbėjęs apie nusižeminimą prieš Gyvąjį Dievą jau galiu su Jumis pradėti kalbėti apie “stogą”. Turbūt, Jums nereikia aiškinti, kas yra “stogas”. Taip? Kitas klausimas: ar Jūs kada nors susimąstėte, kad galite gauti apsaugą ir paramą iš visa ko sukūrėjo? Klausiate, ką turėtumėte daryti, kad tai gautumėte? Visų pirma, turite nusižeminti prieš Gyvąjį Dievą. Klausiate, kaip tai padaryti? O aš Jūsų klausiu, kokia Jums prasmė iš to “stogo” gavimo, jei nesate išgelbėti ir galiausiai degsite ugnies ežere visą amžinybę? Ar suprantate, kad galite gauti ir išgelbėjimą, ir apsaugą bei paramą iš visa ko sukūrėjo? Žmogau, tau būtina gimti antrą kartą! Taip, tu turi atgailauti už visas savo padarytas nuodėmes ir leisti Jėzui Kristui ir Jo Tėvui apsigyventi tavo širdyje. Parašyta: Romiečiams 10: 9 Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. 10 Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o lūpomis išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas. 11 Raštas juk sako: „Kiekvienas, kuris Jį tiki, nebus sugėdintas“. Jono 14: 18 Nepaliksiu jūsų našlaičiais – ateisiu pas jus. 19 Dar valandėlė, ir pasaulis manęs nebematys. O jūs mane matysite, nes Aš gyvenu ir jūs gyvensite. 20 Tą dieną jūs suprasite, kad Aš esu savo Tėve, ir jūs manyje, ir Aš jumyse. Suprask teisingai, tu tikrai negalėsi regėti Dangaus karalystės, kol negimsi antrą kartą. Neatsisakyk Dangaus karalystės pilietybės ir gauk ją skubiai, nes tavo alternatyva – ugnies ežeras! Parašyta: Mato 13: 44 „Dangaus karalystė yra kaip dirvoje paslėptas lobis. Atradęs jį, žmogus tai nuslepia; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perka tą dirvą. 45 Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gerų perlų. 46 Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį“. Užtrenk duris nuodėmei, pasauliui bei velnynui ir šaukis Jėzaus Kristaus, kad Jis tave išgelbėtų! Pirk dirvą, kurioje užkastas lobis. Suprask, pagaliau, kad šiuo metu tavo padėtis yra beviltiška ir tu negali išsigelbėti savo jėgomis: Galatams 2: 16 žinome, jog žmogus neišteisinamas įstatymo darbais, bet tikėjimu į Jėzų Kristų. Mes įtikėjome Kristų Jėzų, kad būtume išteisinti Kristaus tikėjimu, o ne įstatymo darbais; nes įstatymo darbais nebus išteisintas nė vienas žmogus. Mato 19: 25 Tai išgirdę, Jo mokiniai labai nustebo ir klausė: „Kas tada gali būti išgelbėtas?“ 26 Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: „Žmonėms tai neįmanoma, bet Dievui viskas įmanoma“. Nemanyk, kad padarei per daug bloga, kad tau Gyvasis Dievas už tai negalėtų atleisti! Parašyta: Luko 15: 7 Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atgailos. Žmogau, mano rekomendacija tau yra tokia: pradžiugink Dangaus karalystės gyventojus savo antru gimimu šiandien! Kodėl manai, kad galėsi gauti Dangaus karalystės pilietybę rytoj, po metų, ar kuomet sulauksi pensijos? Ir nepamiršk, kad mes dabar kalbame apie tavo gyvenimą, o ne mano. Taip, aš esu tik instrumentas, kurį naudoja Gyvasis Dievas, kad išgelbėtų tave. Klausi, ar reikia kažką tau daryti, kuomet jau gauni Dangaus karalystės pilietybę? O aš tavęs klausiu: ar tu neturi visiškai jokių įsipareigojimų šaliai, kurios pilietybę turi? Kaip jau supratai, Dangaus karalystės pilietybė tikrai tave įpareigoja liautis gyventi taip, kaip gyvenai anksčiau. Viskas tau bus nauja! Tu būsi naujas kūrinys. Parašyta: II korintiečiams 5: 17 Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena – praėjo, štai visa tapo nauja. Efeziečiams 2: 10 Mes esame Jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti. Taigi, po tavo antro gimimo tu jau turėsi sekti Jėzaus Kristaus pavyzdžiu bei šviesti. Nebijok to, kas laukia tavęs, nes parašyta: Mato 11: 25 Anuo metu Jėzus kalbėjo: „Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. 26 Taip, Tėve, nes Tau taip patiko. 27 Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus nori apreikšti. 28 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu. 29 Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. 30 Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva“. Klausiate, ką reiškia pasakymas, kad Jūs turite šviesti? Atsakau: Mato 5: 13 „Jūs esate žemės druska. Jei druska netenka sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. 14 Jūs esate pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, pastatyto ant kalno. 15 Ir niekas, uždegęs žiburį, nevožia jo indu, bet stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. 16 Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, kuris danguje“. Neslėpk savo šviesos, jei gimei antrą kartą! Parašyta: Luko 12: 6 Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus? Tačiau nė vienas iš jų nėra Dievo pamirštas. 7 O jūsų net visi galvos plaukai suskaičiuoti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių. 8 Aš jums sakau: kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą Žmogaus Sūnus išpažins Dievo angelų akivaizdoje. 9 O kas manęs išsigins žmonių akivaizdoje, to bus išsiginta Dievo angelų akivaizdoje. Luko 9: 26 Jei kas gėdysis manęs ir mano žodžių, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai ateis su savąja, Tėvo ir šventųjų angelų šlove.

Taigi, kaip mes turime nusižeminti prieš Gyvąjį Dievą, kad gautume iš Jo “stogą”? Pripažindami, kad buvome neteisūs, o Jis buvo, yra ir bus teisus ir teisingas bei nuoširdžiai gailėdamiesi, ką padarėme, ir neketindami kartoti ką tik mūsų padarytų klaidų ateityje, mes tikrai žengsime žingsnį teisingos krypties link. Parašyta: Jokūbo 4: 8 Artinkitės prie Dievo, ir Jis artinsis prie jūsų. Nusiplaukite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, dvejojantys. Turbūt, Jums atrodo, kad apie tai vis dar kalbu pernelyg abstrakčiai. Taip? Jūsų pageidavimui aiškios instrukcijos! Taip, izraelitams kažkada buvo pasakyta tai, ką ir mes turėtume daryti, jei norime gauti “stogą” iš Gyvojo Dievo: Izaijo 58: 1 „Šauk garsiai, nesivaržyk! Pakelk savo balsą kaip trimitą; pranešk mano tautai jos kaltę ir Jokūbo namams jų nuodėmes. 2 Jie ieško manęs kas dieną ir nori žinoti mano kelius kaip tauta, kuri elgiasi teisiai ir nėra palikusi savo Dievo. Jie prašo manęs teisingo sprendimo, jie mėgsta ateiti prie Dievo. 3 ‘Kodėl mums pasninkaujant, Tu nematai? Kodėl mums varginant savo sielas, Tu nepaisai?’ Pasninko dieną jūs ieškote malonumų ir išnaudojate savo darbininkus. 4 Jūs pasninkaujate dėl vaidų ir kivirčų, smogiate nedorybės kumščiu. Jūs nepasninkaujate šiandien taip, kad jūsų balsas būtų išgirstas aukštybėse. 5 Ar tai pasninkas, kokį Aš pasirinkau, kad žmogus vargintų per dieną savo sielą, nulenktų galvą kaip nendrę, klotų po savimi ašutinę ir pasibarstytų pelenų? Ir tai jūs vadinate pasninku, Viešpačiui priimtina diena? 6 Ar ne toks pasninkas, kurį Aš pasirinkau: pašalinkite nedorybės pančius, išlaisvinkite pavergtuosius, suteikite laisvę prislėgtiesiems, sulaužykite kiekvieną jungą. 7 Pasidalink maistą su alkanu, benamius ir vargšus parsivesk į namus, pamatęs nuogą, aprenk jį, nesislėpk nuo savo paties kūno. 8 Tada tavo šviesa nušvis kaip aušra, tavo sveikata išsiskleis greitai, tavo teisumas eis pirma tavęs ir Viešpaties šlovė lydės tave. 9 Tu šauksies, ir Viešpats atsakys, prašysi pagalbos, ir Jis tars: ‘Aš čia!’ Jei pašalinsi iš savo tarpo priespaudą, negrasinsi ir nekalbėsi tuštybių, 10 jei alkstantį pasotinsi kaip pats save ir prispaustajam padėsi, tada tavo šviesa spindės tamsoje ir tavo tamsybė taps šviesa. 11 Tada Viešpats vedžios tave, pasotins tavo sielą sausros metu ir sustiprins tavo kūną; tu būsi kaip palaistytas sodas, kaip neišsenkantis vandens šaltinis. 12 Bus atstatyta tavyje tai, kas seniai paversta griuvėsiais. Tu dėsi pamatus kartų kartoms. Tave vadins spragų užtaisytoju ir gatvių tiesėju. 13 Jei tu savo kojas sulaikysi sabato dieną, nepramogausi mano šventoje dienoje, vadinsi sabatą pasimėgimu, šventa ir garbinga Viešpaties diena, gerbsi Jį, nevaikščiosi savo keliais, neieškosi pramogų ir nekalbėsi tuščiai, 14 tada tu gėrėsies Viešpačiu, ir Aš tave vesiu ant aukštų kalnų ir leisiu naudotis tavo tėvo Jokūbo paveldu“, – taip kalbėjo Viešpats.

Ką šį kartą išmokome? Ar ne tai, kad “nusižemink prieš Gyvąjį Dievą” Biblijos principas yra pagrindas tavo sėkmingo gyvenimo, “stogas” iš Gyvojo Dievo be tavo antro gimimo galiausiai tau nebus naudingas, o Gyvojo Dievo tobuliausia meilės išraiška tau atsiskleidžia per Jėzaus Kristaus pasiaukojimą dėl tavęs?

Rodyk draugams

IŠPAŽINTIS-LIUDIJIMAS: iš tamsos į šviesą (N-18)

2014-04-29 parašė krikionis

X Dalis

Atėjo laikas pakalbėti apie dar vieną Biblijos principą, nulemiantį mūsų sėkmingumą gyvenime. Visų pirma, atkreipsiu Jūsų dėmesį, jog šis Biblijos principas yra labai glaudžiai susijęs su keliais kitais Biblijos principais, o jo veikimas yra pagrįstas dviem alternatyvomis: palaiminimas arba prakeikimas. Taip, žmogau, tavo palaiminimas arba prakeikimas! Kitaip tariant, yra nubrėžta linija ant smėlio ir tik Jūs pasirenkate, kokioje linijos pusėje norite stovėti. Kaip vėliau suprasite, kuo toliau, tuo Jums bus sunkiau nežaisti šio žaidimo. Taip, visiško neutralumo galimybė bus eliminuota! Kadangi anksčiau aš pasirinkau stovėti toje linijos pusėje, kurioje lija prakeikimais, tad vėliau smarkiai nukentėjau, t. y. tapau dvasiniu invalidu. Neįtikėtina, bet, kuomet šis beviltiškas ligonis sutiko būti gydomas, jis gydytojų nebuvo atmestas ir pasmerktas mirti, o buvo išgydytas! Be to, vėliau jam dar buvo duota suprasti, kad storoje knygoje surašytų rekomendacijų laikymasis sumažina riziką vėl sunkiai susirgti. Taip, po mano antro gimimo aš nusprendžiau pereiti į kitą linijos pusę, tad dabar aš jau stoviu toje linijos pusėje, kurioje lija palaiminimais. Šiandien, jau visai netrukus, pirmą kartą, arba dar kartą, turėsite galimybę sąmoningai pasirinkti, kokioje linijos pusėje norite stovėti.

Taigi, ar žinojote, jog mūsų sėkmingumas gyvenime priklauso nuo mūsų požiūrio į Jokūbą ir jo palikuonis? Suprantama, mūsų požiūris reikšmingai įtakoja mūsų elgseną, kuri išreiškiama mūsų konkrečiais veiksmais, sociume. Klausiate, kas yra Jokūbas ir jo palikuonys? Atsakau: Jokūbas taip pat yra žinomas Izraelio vardu ir jis turėjo dvylika sūnų. Iš pastarųjų palikuonių, bėgant laikui, atsirado žymi žmonijos istorijoje tauta. Taip, Izraelio palikuonis Jūs vadinate žydais… Kadangi vien tik žodžių “žydas” ir “žydai” sutikimas tekste kai kuriems individams sukelia asociacijas su blogais žmonėmis, tad aš Izraelio palikuonis vadinsiu izraelitais. Pasakęs tai, daugiau Jūsų kantrybės neeikvosiu ir dabar pateiksiu Biblijos principo, apie kurį čia kalbame, apibrėžimą. Taigi, apibrėžimas yra toks: “laimink Izraelį”. Nepriklausomai nuo to, koks Jūsų požiūris į šį Biblijos principą, jis veikia! Tai sakau iš savo gyvenimiškos patirties, kuria vis daugiau dalinuosi su Jumis! Geriau jau nekartokite mano klaidų, nes tikrai nudegsite ir būsite labai smarkiai pažeminti arba net sunaikinti. Taip, Dievo žodyje yra parašyta: Skaičių 24: 1 Balaamas, matydamas, kad Viešpačiui patinka laiminti Izraelį, nebėjo, kaip pirma eidavo ieškoti žyniavimo, bet atgręžė veidą į dykumą 2 ir, pakėlęs akis, pamatė izraelitus, stovyklaujančius giminėmis savo palapinėse. Dievo dvasia nužengė ant jo, 3 ir jis kalbėjo: „Kalba žmogus, Beoro sūnus Balaamas, kurio atvertos akys, 4 kuris girdi Dievo žodžius, mato Visagalio regėjimus ir krinta atvertomis akimis. 5 Kokios gražios tavo palapinės, Jokūbai, ir tavo buveinės, Izraeli! 6 Jos yra kaip besitęsią slėniai, kaip sodai paupiuose, kaip Viešpaties sodinti alavijų medžiai, lyg kedrai prie vandens! 7 Vanduo tekės upėmis, ir jų slėniuose viskas augs. Izraelitų karalius bus žymesnis už Agagą, jo karalystė bus išaukštinta. 8 Dievas išvedė jį iš Egipto, jo galybė kaip stumbro; jis suvalgys priešų tautas, sulaužys jų kaulus, pervers juos savo strėlėmis. 9 Jis atsiguls kaip liūtas, kurio niekas nedrįs pažadinti. Kas tave laimina, bus palaimintas; kas keikia, bus prakeiktas“. Ar nematai, žmogau, jog Dievo žodis aiškiai sako: ką tu pasėsi, tą ir pjausi? Nesakyk, kad tai tik “žydų mitai ir pasakos”, nes kalbame apie tavo gyvenimą, o Izraelio, kaip nacijos, istorija liudija, kad Dievo pažadai tikri ir Jis tikrai išsirinko ir myli Izraelį bei izraelitus. Neveltui parašyta: Izaijo 41: 9 Aš pašaukiau tave iš žemės pakraščių, susivadinau iš tolimiausių kampų ir tau sakiau: ‘Tu esi mano tarnas, Aš tave išsirinkau ir neatmesiu tavęs. 10 Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir padėsiu tau, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine’. 11 Visi, kurie tau priešinasi, bus sugėdinti ir raudonuos; kurie kovoja prieš tave, sunyks ir žus. 12 Tu ieškosi ir nerasi tų, kurie sukyla prieš tave; tie, kurie kovoja prieš tave, bus kaip niekas, kaip tuščia vieta. 13 Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, laikysiu tavo dešinę ranką ir sakysiu: ‘Nebijok, Aš tau padėsiu!’ Izaijo 43: 4 Kadangi tu esi brangus mano akyse, Aš vertinu ir myliu tave. Aš atiduosiu žmones už tave ir tautas už tavo gyvybę. 5 Nebijok, nes Aš esu su tavimi, Aš parvesiu tavo palikuonis iš rytų ir surinksiu tavuosius iš vakarų. 6 Aš įsakysiu šiaurei: ‘Atiduok’ ir pietums: ‘Nesulaikyk’. Atvesk mano sūnus iš tolimų šalių ir mano dukteris nuo žemės pakraščių. 7 Kiekvieną, kuris vadinasi mano vardu, Aš sukūriau savo šlovei, Aš sutvėriau ir padariau jį. Tęsiant kalbą apie Izraelio istoriją, ar žinai, žmogau, kas įvyko 1948 metais? Taip, tais metais Izraelis paskelbė savo nepriklausomybę. Ar supranti, kad izraelitai buvo ištremti iš jiems Dievo “pažadėtosios žemės” ir jie daug amžių praleido kituose kraštuose, tačiau vis tiek nesusimaišė su tų kraštų gyventojais ir neperėmė jų papročių, tradicijų bei dorovės normų, o išliko savita tauta? Ar man reikia tau priminti, kad vienu laikotarpiu izraelitus net gi vežė kaip gyvulius traukiniais į “darbo stovyklas”, o jų skaitlingumas Europoje kasdien reikšmingai mažėjo? Juos naikino, o jie išliko ir įkūrė savo valstybę! Jokia kita tauta negali pasigirti tokia istorija. Ar supranti tai? Nejaugi, tai ne stebuklas, kad izraelitai po tiek daug amžių tremties sugrįžo į “pažadėtąją žemę” ir įkūrė savo valstybę? O dabar suprask, jog tai nėra pačių izraelitų nuopelnas ir tai buvo pranašauta. Taip, apie izraelitų tremtį pasaulyje ir sugrįžimą į “pažadėtąją žemę” buvo pranašauta. Tai jau išsipildė! Parašyta: Jeremijo 23: 5 „Ateis diena, – sako Viešpats, – kai Aš išauginsiu teisią atžalą iš Dovydo giminės. Jis viešpataus kaip karalius, elgsis išmintingai, vykdys teisingumą bei teismą krašte. 6 Jo dienomis Judas bus išgelbėtas ir Izraelis gyvens saugiai. Jo vardas bus: ‘Viešpats, mūsų teisumas’. 7 Tuomet nebesakys: ‘Kaip gyvas Viešpats, kuris išvedė izraelitus iš Egipto krašto’, 8 bet sakys: ‘Kaip gyvas Viešpats, kuris išvedė ir parvedė Izraelio palikuonis iš šiaurės ir iš visų kraštų, į kuriuos Aš juos buvau išvaręs’. Ir jie gyvens savo žemėje“. Suprantama, tai nėra vienintelė citata, įrodanti, jog Dievas pažadėjo ištremti izraelitus į tolimus kraštus ir vėliau juos sugražinti į “pažadėtąją žemę”. Žmogau, ar pagaliau įsitikinai, jog Izraelio nacijos išskirtinumas Gyvojo Dievo akyse nėra tik “žydų mitai ir pasakos”? Turbūt, vis dar nesupranti, kodėl Gyvasis Dievas globoja Izraelį? Taip? Leiski man tau pagelbėti. Parašyta: Izaijo 43: 10 Viešpats sako: „Jūs esate mano liudytojai ir mano tarnas, kurį pasirinkau, kad žinotumėte, tikėtumėte ir suprastumėte, kad Aš Tas, kuris esu. Pirma manęs nebuvo jokio dievo ir po manęs nebus. 11 Aš esu Viešpats, ir be manęs nėra kito gelbėtojo. 12 Aš paskelbiau, išgelbėjau ir pranešiau, kai tarp jūsų nebuvo kito dievo. Jūs esate mano liudytojai, – sako Viešpats, – kad Aš esu Dievas. 13 Aš esu nuo laikų pradžios; nėra nė vieno, kuris jus iš mano rankos išplėštų. Aš darau, kas tai sulaikys?“

Supažindinęs Jus su “laimink Izraelį” Biblijos principu ir jo esme bei kai kuriais Izraelio istorijos niuansais, dabar jau kreipsiuosi į tuos individus, kurie nemėgsta izraelitų. O mano kreipinys yra toks: ar kada nors susimąstėte, kodėl nemėgstate, ar net nekenčiate, izraelitų? Galbūt, Jums padės apie tai pamąstyti mano patirtis ir apmąstymai? Tačiau, prieš tai norėčiau, kad Jūs aiškiai suprastumėte du dalykus. Pirma, ne viskas yra auksas, kas auksu žiba. Taip, turite suprasti, jog ne visi izraelitai yra tikri izraelitai. Parašyta: Apreiškimas Jonui 3: 9 Štai Aš tau duodu tuos iš šėtono sinagogos, kurie tvirtina, jog jie žydai, bet nėra, nes jie meluoja. Taigi padarysiu, kad jie ateitų, pultų tau po kojų ir suprastų, jog Aš pamilau tave. Suprantama, kas galioja izraelitams, galioja ir krikščionims. Neapsigaukite, ne kiekvienas žmogus, besisakąs esantis krikščioniu, yra tikras krikščionis! Antra, izraelitai yra žmonės, o žmonės daro klaidas. Kartais labai dideles klaidas! Todėl rekomenduoju Jums niekada neteisti ir nesmerkti izraelitų, o laiminti juos. Taip, leiskite juos teisti Gyvajam Dievui. Tokiu būdu, gausite ne prakeikimus, o palaiminimus! Tada Jums tikrai pradės sektis gyvenime.

Taigi, koks buvo mano požiūris į izraelitų tautą iki mano antro gimimo? Švelniai tariant, nekoks. Tiesą sakant, mano neigiamas požiūris į izraelitus aiškiai atsiskleidė jau mokyklos laikais. Nors šiuo metu jau nebeatsimenu, kurioje tiksliai klasėje buvau, kuomet tai prasidėjo, bet tikrai žinau, kad tada jau buvau bent šeštoje klasėje. Klausiate, kaip pasireiškė mano neigiamas požiūris į izraelitus mokyklos laikais? Atsakau: viena iš mano neigiamo požiūrio išraiškų buvo mano apatija antrojo pasaulinio karo metu įvykusiai izraelitų tragedijai. Iš tikrųjų, šį savo gyvenimo fragmentą dabar matau kaip per miglą, todėl daugiau apie tai nesiplėsiu; tik pasakysiu, kad, jei teisingai atsimenu, tuomet vieną kartą per istorijos pamoką buvo kalbama apie antrojo pasaulinio karo laikus, o aš paišiau svastikas. Vėliau mano apatija pradėjo keistis į racionalizavimus, kad “išrinktoji tauta” pati kalta, kad sulaukė Holokausto. Nors aš tikrai niekada nebuvau “nacis”, tačiau daug metų man izraelitų tautos nebuvo gaila ir norėjau, kad juos kažkas iš Izraelio kaimynų “pamokytų” už jų naglumą bei konfliktų kurstymą Palestinoje ir pasaulyje. Negaliu sakyti, kad aš kažkada labai nekenčiau pačios izraelitų tautos, tačiau Izraelio politikos aš tikrai labai nemėgau. Taip, A. Šaronas su savo vykdoma politika artimuosiuose rytuose tikrai prisidėjo prie to, kad nemėgau Izraelio. Tuo metu man atrodė, kad izraelitai yra labai nagli, nes jų “naujakūrių problema” kėlė vis didesnį tarptautinės bendruomenės susirūpinimą, o Izraelis šią bendruomenę tiesiog “pasiųsdavo”. Kalbant apie politiką, nekenčiau ir tuometinės JAV užsienio politikos, kuri dažnai buvo palanki Izraelio vykdomai politikai. Todėl, kuomet 2001 metais įvyko “9/11” tragedija, aš tai vertinau kaip atpildą šiai šaliai. Iš tikrųjų, aš net juokiausi, kai mačiau žūstančius žmones, nes tuo metu mano širdis buvo kieta ir joje dominavo šaltis ir tamsa. Supraskite teisingai, mano širdis ir dabar būtų ledinė ir pilna tamsos, jei aš dar gyvenčiau, o Jėzus Kristus ir Jo Tėvas nebūtų manęs pakeitę. Taigi, vaikystėje aš buvau Izraelyje, tačiau, kaip jau supratote, vėliau mano požiūris į šią šalį buvo neigiamas. Kuomet dar nebuvau antrą kartą gimęs ir kelis kartus bandžiau skaityti Pradžios knygą, t. y. pirmąją Biblijos knygą, kaip “žydų mitus ir pasakas”, mano požiūris į izraelitus dar labiau suprastėjo. Radau dar daugiau priežasčių jų nemėgti ar net nekęsti. Viena iš priežasčių buvo ta, kad aš labai nekenčiau klastos, o Biblijoje aprašytose istorijose ji tikrai nebuvo svetima izraelitams. Pavyzdžiui, Dinos istorija. Taip, iki šiol Jums užsiminiau, kad Jokūbas turėjo dvylika sūnų, bet nepaminėjau, jog jis turėjo ir dukrą. Dinos istorija yra tokia: Pradžios 34: 1 Kartą Lėjos duktė Dina išėjo pasižiūrėti tos šalies dukterų. 2 Šalies kunigaikščio hivo Hamoro sūnus Sichemas, ją pamatęs, nutvėrė ir išprievartavo. 3 Jo siela prisirišo prie Jokūbo dukters Dinos. Jis pamilo mergaitę ir meiliai kalbėjo su ja. 4 Sichemas prašė savo tėvo Hamoro: „Leisk man vesti šią mergaitę!“ 5 Jokūbas sužinojo, kad Sichemas išprievartavo jo dukterį Diną; kadangi jo sūnūs buvo prie gyvulių laukuose, Jokūbas tylėjo, kol jie pareis. 6 Sichemo tėvas Hamoras atėjo pas Jokūbą, norėdamas su juo pasikalbėti. 7 Jokūbo sūnūs, tai išgirdę, parėjo iš laukų. Jie įsižeidė ir labai supyko, nes Sichemas padarė gėdą Izraeliui, gulėdamas su Jokūbo dukterimi, nors nederėjo taip daryti. 8 Hamoras kalbėjosi su jais: „Mano sūnaus Sichemo siela ilgisi jūsų dukters. Prašau, leiskite mano sūnui ją vesti. 9 Susigiminiuokime: duokite mums savo dukteris, o mūsų dukteris veskite! 10 Gyvenkite pas mus. Kraštas jums yra atviras. Pasilikite ir laisvai jame gyvenkite ir įsigykite čia nuosavybę“. 11 Ir Sichemas kalbėjo Dinos tėvui ir broliams: „O kad rasčiau malonę jūsų akyse! Ko tik iš manęs paprašysite, duosiu. 12 Prašykite pačio didžiausio kraičio ir dovanos; aš viską duosiu, ko paprašysite, tik leiskite man vesti mergaitę!“ 13 Jokūbo sūnūs klastingai kalbėjo su Sichemu ir jo tėvu Hamoru, nes Sichemas buvo išprievartavęs jų seserį Diną. 14 Jie sakė jiems: „Mes negalime to padaryti – išleisti savo seserį už vyro, kuris yra neapipjaustytas, nes tai būtų mums negarbė ir gėda. 15 Sutiksime su jumis tik su sąlyga, jei jūs tapsite kaip mes ir kiekvienas vyras tarp jūsų bus apipjaustytas. 16 Tada mes leisime jums vesti savo dukteris ir vesime jūsų; liksime pas jus gyventi ir tapsime viena tauta. 17 Bet jei mūsų nepaklausysite ir neapsipjaustysite, pasiimsime savo dukterį ir išeisime“. 18 Jų žodžiai patiko Hamorui ir jo sūnui Sichemui. 19 Jaunuolis nedelsė įvykdyti pasiūlymo, nes jis buvo įsimylėjęs Jokūbo dukterį. O jis buvo žymiausias savo tėvo namuose. 20 Hamoras ir jo sūnus Sichemas atėjo prie miesto vartų ir kalbėjo savo miesto vyrams: 21 „Šitie žmonės yra taikingi mūsų atžvilgiu. Jie telieka gyventi ir laisvai verstis mūsų krašte. Kraštas juk platus! Jų dukteris vesime, o savo dukteris leisime tekėti už jų. 22 Tie žmonės sutinka gyventi pas mus ir tapti viena tauta tik su šita sąlyga, jei kiekvienas mūsų vyras apsipjaustys, kaip jie yra apipjaustyti. 23 Jų galvijai, jų manta ir visi gyvuliai priklausys mums. Sutikime su jais, ir jie liks pas mus gyventi!“ 24 Visi miesto vyrai paklausė Hamoro ir jo sūnaus Sichemo ir buvo apipjaustyti. 25 Trečią dieną, kai jiems labai skaudėjo, du Jokūbo sūnūs, Simeonas ir Levis, Dinos broliai, pasiėmė savo kardus ir, drąsiai atėję į miestą, išžudė visus vyrus. 26 Jie taip pat nužudė Hamorą ir jo sūnų Sichemą, paėmė Diną iš Sichemo namų ir išėjo. 27 Jokūbo sūnūs atėjo prie nužudytųjų ir apiplėšė miestą, keršydami už sesers išniekinimą. 28 Pasiėmė jų avis, galvijus, asilus ir visa, kas buvo mieste ir laukuose. 29 Pagrobė visą jų turtą, vaikus ir žmonas išsivedė į nelaisvę ir išplėšė viską, kas buvo namuose. 30 Jokūbas tarė Simeonui ir Leviui: „Jūs pridarėte man bėdos, padarydami mane nekenčiamą tarp šios šalies gyventojų, tarp kanaaniečių ir perizų. Mūsų labai mažai; jie susirinks prieš mane ir nužudys mane. Taip aš ir mano namai bus sunaikinti“. 31 Sūnūs atsakė: „Argi jam buvo leista pasielgti su mūsų seserimi kaip su paleistuve?“ Kaip matote, skaitant Dinos istoriją be supratimo, kad Gyvasis Dievas iš tikrųjų išsirinko Izraelį ir jo palikuonis būti savo liudytojais, kyla didelis pavojus pagalvoti, jog izraelitais niekada negalima pasitikėti, nes jie anksčiau ar vėliau tave apgaus ir sunaikins. Todėl neapsigaukite!

Taigi, papasakojau Jums, koks anksčiau buvo mano požiūris į izraelitų tautą. Įtariu, jog Jums to dar negana, nes Jūs dar norėtumėte sužinoti, koks buvo mano požiūris į konkrečius izraelitus, kurie gyveno mano aplinkoje. Ar ne taip? Tiesą sakant, per savo gyvenimą daug izraelitų asmeniškai nepažinojau. Dėl šių žmonių tautybės nesutarimų su jais neturėjau, o mano požiūris į juos buvo pakankamai neutralus. Taip pat neatsimenu, kad mane koks nors izraelitas būtų nuskriaudęs Izraelyje ar Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad jokių nesutarimų niekada su jokiais konkrečiais “išrinktosios tautos” atstovais, kurie gyveno mano aplinkoje, neturėjau? Deja, ne. Išgirskite istoriją apie mano nesutarimus su kaimynais! Šių mano nesutarimų su kaimynais pobūdis nebuvo įtakotas arba buvo mažai priklausomas nuo jų tautybės, tačiau kadangi jie buvo izraelitai, tad kiekvieną kartą konfliktuodamas su jais vis labiau jų nemėgau ir tuo pačiu gaudavau vis daugiau prakeikimų, nes Dievo žodis neklysta. Taip, tuo metu aš aiškiai nežinojau, kad ant manęs vis smarkiau ir smarkiau lija prakeikimais… Taigi, turėjau problemų dėl “triukšmo” su izraelitų šeima. Kiek atsimenu, viskas prasidėjo tuomet, kuomet aš pradėjau naudoti muzikinį centrą, kaip žadintuvą, anksti ryte. Sutikite, kad apie 5 valandą pradedanti groti triukšminga muzika iš kaimynų buto nėra mus džiuginantis reiškinys. Todėl nieko nuostabaus, kad kaimynai per mano žemiškuosius tėvus bandė keisti mano rytinio atsikėlimo rutiną. Kaip viskas baigėsi tą kartą, šiuo metu jau nebeatsimenu, tačiau vėliau dėl “triukšmo” su jais konfliktavau dar bent kelis kartus ir beveik visada jie bandė veikti per mano žemiškuosius tėvus. Tiesą sakant, nežinau, kiek jie daug kentėjo, nes girdėjau pareiškimų, kad jie ėjo skųstis ne kiekvieną kartą. Deja, tuo metu netikėjau, kad jie rimtai kenčia dėl mano elgesio, o maniau, kad jie trukdo man gyventi savo priekabiais! Dar vėliau jie galėjo girdėti iš mano kambario ne tik muziką, bet ir mano dainavimą nešvariu balsu, kriokimą ar riaumojimą… Taigi, jie daug metų kentėjo dėl mano elgesio, nes aš buvau egoistas ir maniau, kad esu teisus. Tačiau, aš buvau neteisus, o Dievo žodis nemeluoja, todėl nieko nuostabaus, kad po mano antro gimimo aš atsiprašiau kaimynės už savo neteisingą elgesį.

Dabar, kuomet jau pasidalinau su Jumis savo patirtimi ir apmąstymais, ar jau pradedate suprasti, kodėl nemėgstate, ar net nekenčiate, “išrinktosios tautos” atstovų? Nejaugi, Jums vis dar neaišku? Iš tikrųjų, atsakymas į klausimą, kodėl Jūs nemėgstate izraelitų, yra labai paprastas. Štai, koks yra atsakymas į šį klausimą: Jūs jų nemėgstate, nes velnynas jų nekenčia. Tokia tiesa! Taip, velnynas nori sunaikinti izraelitus, nes tada Dievo pažadai negalės būti išpildyti. Velnyno nelaimei žmonijos istorija rodo, kad izraelitus jų priešams pavyksta engti ir naikinti tam tikrą laiką, bet niekaip nepavyksta sunaikinti. Nemanykite, kad A. Hitleris buvo pirmasis žmogus, kuris nusprendė šios tautos atstovams surengti genocidą. Prieš jį tai bandė atlikti daug veikėjų, iš kurių, turbūt, žymiausias yra Hamanas. Tačiau, jie visi žlugo, nes Gyvasis Dievas saugo savo nuosavybę! Kadangi iš pat pradžių Gyvasis Dievas iš Izraelio priešų išsityčioja, o tada sunaikina, tad geriau jau nesiekite atsidurti tarp izraelitų priešų gretų. Parašyta: Esteros 6: 5 Karaliaus tarnai jam atsakė: „Hamanas stovi kieme“. Karalius liepė pakviesti Hamaną. 6 Jam įėjus, karalius klausė: „Ką reikėtų padaryti vyrui, kurį karalius nori pagerbti?“ Hamanas galvojo: „Ką gi kitą karalius norėtų pagerbti, jei ne mane?“ 7 Hamanas atsakė: „Vyrą, kurį karalius norėtų pagerbti, 8 reikia aprengti karaliaus rūbais, užsodinti ant karaliaus jojamojo žirgo ir uždėti ant galvos karaliaus karūną. 9 Rūbus ir žirgą tegul jam paduoda vienas iš karaliaus kilmingiausiųjų kunigaikščių; jis teatveda karaliaus pagerbtąjį, užsodina jį ant žirgo ir, vesdamas žirgą miesto aikšte, tegul skelbia: ‘Taip padaroma tam vyrui, kurį karalius nori pagerbti!’ “ 10 Tada karalius įsakė Hamanui: „Skubėk, imk rūbus, žirgą ir padaryk visa, ką sakei, žydui Mordechajui, kuris sėdi prie karaliaus vartų. Žiūrėk, kad viskas būtų įvykdyta“. 11 Hamanas paėmė rūbus ir žirgą, aprengė Mordechajų, vedė jį ant žirgo miesto aikšte ir skelbė: „Taip padaroma tam vyrui, kurį karalius nori pagerbti!“ 12 Mordechajas grįžo prie karaliaus vartų, o Hamanas nuskubėjo į savo namus nuliūdęs ir užsidengęs galvą. 13 Hamanas papasakojo savo žmonai Zerešai ir draugams visa, kas įvyko. Jo patarėjai ir žmona kalbėjo: „Jei Mordechajas, prieš kurį turėjai nusižeminti, yra žydų tautybės, tu nelaimėsi, bet tikrai krisi“. Esteros 7: 9 Karaliaus eunuchas Harbona tarė: „Hamano kieme yra pastatytos penkiasdešimties uolekčių aukščio kartuvės pakarti Mordechajui, kuris išgelbėjo karaliaus gyvybę“. Karalius įsakė: „Pakarkite jose Hamaną“. Neapsigaukite, tai nėra “žydų mitai ir pasakos”, o yra mūsų realybė! Lietuvos žmonės, ar suprantate, jog dėl to, kas vyko mūsų krašte antrojo pasaulinio karo laikais, mes dabar kenčiame? Manote, tai yra atsitiktinumas, kad Lietuva garsėja pasaulyje, kaip savižudžių ir emigrantų kraštas? Taip, Lietuvoje buvo pralieta daug izraelitų kraujo, o mūsų krašto žmonės yra linkę visiškai ignoruoti “laimink Izraelį” Biblijos principą. Iš tikrųjų, daug Lietuvos žmonių šio Biblijos principo net nežino ir tiesiog nekenčia izraelitų! Ar ne taip? Tai ko Jūs tikitės tada? Gal gero gyvenimo savo krašte be jokių rūpesčių? Ne, gero gyvenimo šiame krašte nesitikėkite, jei nekenčiate izraelitų! Gyvensite, kaip vergai ir tik skųsitės savo išrinkta valdžia, kuriai Jūsų skundai visai nerūpės! Nežinau, kaip Jūs, bet aš tikiu, jog mes turėtume atsiprašyti “išrinktosios tautos” atstovų. Taip, šitas sakinys tegul būna mano viešas atsiprašymas izraelitų už visus mano ir Lietuvos žmonių “griekus”, t. y. neteisingus poelgius; ir tegul Gyvasis Dievas palaimina Jus, Jokūbo palikuonys!

Nors anksčiau Jums užsiminiau, kad “laimink Izraelį” Biblijos principas yra persipynęs su kitais Biblijos principais, tačiau iki šiol jų neįvardinau. Tiesą sakant, ir neketinu jų visų čia įvardinti, o tik ketinu Jus nukreipti reikiama kryptimi. Parašyta: Pradžios 12: 1 Viešpats tarė Abromui: „Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu. 2 Aš padarysiu tave didele tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų; ir tu būsi palaiminimu. 3 Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia, ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės“. Ar matote prieš savo akis “laimink Abraomą” Biblijos principą? Taigi, laiminkite Abraomą, Izaoką, Jokūbą bei Izraelio palikuonis ir Jūs tikrai nepralošite. Kodėl ant Jūsų turėtų lyti prakeikimai, jei Jums yra galimybė maudytis palaiminimuose? Parašyta: Ezekielio 18: 23 Argi Aš noriu nedorėlio mirties, – sako Viešpats, – o ne kad jis gręžtųsi nuo savo kelių ir būtų gyvas? Niekam nepavyko ir nepavyks sunaikinti Izraelio. Kaip jau Jums buvo duota suprasti, jeigu tai kažkam pavyktų atlikti, tuomet toliau tikėti tuo, kas parašyta Biblijoje, būtų beprasmiška. Tačiau, to niekada nebus! Taip, ateityje dar bus labai sunkių laikų izraelitams, bet jų likutis bus išgelbėtas ir jie supras, kad jų mesijas yra Jėzus Kristus. Tai tikrai įvyks, nes toks yra Gyvojo Dievo planas. Parašyta: Romiečiams 9: 27 O Izaijas šaukia apie Izraelį: „Nors Izraelio vaikų skaičius būtų kaip jūros smiltys, tik likutis bus išgelbėtas. 28 Nes Jis pabaigs darbą, greitai įvykdydamas teisumą, skubiai Viešpats atliks darbą žemėje“. Ezekielio 18: 29 Izraelis sako: ‘Viešpaties kelias neteisingas’. Izraeli, argi mano kelias neteisingas? Argi ne jūsų kelias yra neteisingas?

Rodyk draugams

IŠPAŽINTIS-LIUDIJIMAS: iš tamsos į šviesą (N-18)

2014-03-23 parašė krikionis

IX Dalis

Tęskime kalbą apie Dievo žodyje propaguojamas dorovines normas, akcentuojant tuos Biblijos principus, kurie žymiai įtakoja mūsų sėkmingumą gyvenime. Vienas iš reikšmingiausių tokių Biblijos principų kartu yra ir V Dievo įsakymas. Parašyta: Išėjimo 20: 12 Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventum žemėje, kurią Viešpats Dievas tau duoda. Pakartoto įstatymo 5: 16 Gerbk savo tėvą ir motiną, kaip Viešpats, tavo Dievas, įsakė, kad ilgai gyventum ir tau gerai sektųsi žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda. Efeziečiams 6: 1 Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo tėvų, nes tai teisinga. 2 „Gerbk savo tėvą ir motiną“, – tai pirmasis įsakymas su pažadu: 3 „Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventum žemėje“. Atkreipsiu Jūsų dėmesį, kad neparašyta, kad gerbk savo žemiškuosius tėvus tik tuomet, jeigu jie išpildys tavo lūkesčius. Taip, turime gerbti savo žemiškuosius tėvus, nepriklausomai nuo to, kokie jie yra. Ir tai yra teisinga! Žmogau, kaip tu gali gerbti savo Dangiškąjį Tėvą – Dievą, jei nesugebi gerbti savo žemiškųjų tėvų? Nors dabar agituoju Jus gerbti savo žemiškuosius tėvus, tačiau, turbūt, jau įtariate, kad anksčiau aš ignoravau šį Biblijos principą. Ir Jūs esate teisūs, jei taip manote, nes, priklausomai nuo mano gyvenimo laikotarpio, aš tikrai nepakankamai gerbiau arba išvis negerbiau savo žemiškųjų tėvų. O dabar apie visa tai nuo pradžių…

Mano žemiškasis tėvas pasižymėjo emocingu charakteriu, tad jo meilę tikrai jaučiau. Taip, jo meilė man buvo aiškiai išreikšta; matyt, todėl, kad aš buvau pirmagimis, o mano žemiškasis tėvas labai norėjo sūnaus. Deja, to negaliu pasakyti apie savo motiną, nes, žvelgiant mano akimis, su ja stipraus emocinio ryšio neturėjau. Nors ji buvo šalia ir kartais man pagelbėdavo spręsti įvairias mano problemas, tačiau jos aiškiai išreikštos meilės man atvejų aš neatsimenu. Psichologai tai galėtų paaiškinti intraversijos ir ekstraversijos bei auklėjimo niuansais. Turiu sutikti, kad tokios priežastys buvo svarbios, tačiau nesu visiškai įsitikinęs, ar nebuvo ir kitų svarbių priežasčių… Taigi, tokie buvo emociniai ryšiai tarp manęs ir mano žemiškųjų tėvų. Tuo tarpu, emociniai ryšiai tarp mano brolio ir mano žemiškųjų tėvų buvo kitokie: mano motina žymiai geriau sutarė su mano broliu, nei jis su mano tėvu. Klausiate, koks buvo mano emocinis ryšys su mano broliu? Atsakau: kol mano brolis buvo vaikas, tol su juo dažniausiai sutardavau, tačiau tai pasikeitė paauglystėje, o dar vėliau mūsų požiūris į pasaulį kardinaliai skyrėsi.

Supažindinęs Jus su emociniais ryšiais tarp mano žemiškųjų tėvų šeimos narių, jau galiu pakalbėti apie mano ryšį su sociumu. Klausiate, kam apie tai kalbėti? Atsakau: apie tai reikia pakalbėti todėl, kad sociumas vertė mano žemiškuosius tėvus mane “perlaužti”, t. y. priversti mane paklusti sociumo taisyklėms. Suprantama, kuomet jie bandydavo užsiimti tokia veikla, mūsų emociniai ryšiai silpnėdavo. Tokiu būdu, bėgant laikui, mano pagarba žemiškiesiems tėvams mažėjo, o mano neapykanta sociumui – didėjo. Taip, vėliau aš vengiau ir nekenčiau sociumo! Kiek man pasakojo mano žemiškieji tėvai, sociumo spaudimas jiems buvo ankstyvas, tačiau jų rimti bandymai mane grubiai “perlaužti” prasidėjo kai aš buvau pradinukas. Kadangi mano žemiškieji tėvai stengėsi mane auklėti pakankamai liberaliai, o sociumas vis dažniau juos vertė prieš mane panaudoti jėgą, tad susidarė paradoksali situacija: mano saviraiška, visų pirma, mano mąstymas, tuo pačiu metu buvo ir skatinama, ir žlugdoma. Atsidūrimas tarp šių girnų lėmė tai, kad vėliau užsisklendžiau savyje bei siekiau atsiriboti nuo kitų žmonių. Dėl šios priežasties taip pat labai reikšmingai nukentėjo mano savivertė bei mano pasitikėjimas savimi. Taip, per mano gyvenimą aš buvau smarkiai “aplaužytas”, t. y. patyriau daug psichologinių traumų. Tačiau, nei mano žemiškiesiems tėvams, nei sociumui manęs “perlaužti” nepavyko! Taigi, norite sužinoti, kaip mano žemiškieji tėvai mane bandė priversti pildyti sociumo lūkesčius? Tiesą sakant, pirmųjų jų bandymų aš neatsimenu. Vėliau dažniausiai viskas vykdavo tokia cikliška seka: konfliktas mokykloje, mano budelio emocinis “išsikrovimas” namuose, daužant diržu mano šikną ir šlaunis, mano pasižadėjimas budeliui būti “geru”, diržo juostų ant mano kūno gijimas bei nykimas, naujas konfliktas mokykloje… Klausiate, kaip realiai vykdavo mano kūno žalojimo bausmės? Kiek atsimenu, iš pat pradžių įtūžęs bei sunkiai emociškai besivaldantis mano budelis savo kalba ir elgesiu man aiškiai duodavo suprasti, kad nuo bausmės neišsisuksiu ir man tikrai skaudės. Tada man buvo liepiama atsigulti ant pilvo lovoje. Žinojimas, kas bus toliau, ir baimė man kiekvieną kartą trukdydavo paklusti tokiam reikalavimui, bet alternatyvų neturėjimas priversdavo mane tapti bejėge auka. Man atsigulus pageidaujama padėtimi ant lovos, prasidėdavo diržo smūgiai. Pirmas smūgis degindavo mano sėdimąją ir priversdavo mane, raitantis iš skausmo, verstis ant šono. Man besivartant ant lovos, sekdavo kiti deginantys diržo smūgiai. Taip, aš nesugebėdavau atlaikyti net kelių diržo smūgių, nekeičiant savo kūno padėties. Paskutiniai diržo smūgiai dažniausiai baigdavosi man besiraitant ant grindų bei maldaujant daugiau manęs nebekankinti. Iš tikrųjų, šiame paveiksle dar trūksta kai kurių spalvų. Viena iš tokių spalvų: aš jausdavausi labai negerai, kad mano žemiškasis tėvas buvo nusivylęs manimi kaip sūnumi. Kita spalva, kurią dar atsimenu: mano ašaros…

Kadangi vaikystėje patyriau daug skausmingų akimirkų ir neteisybės iš žemiškojo tėvo, o mano meilė jam vis dažniau slopo bei buvo keičiama baime jo autoritetui, tad vėliau mąsčiau, kad ateityje, kuomet sustiprėsiu, galbūt, fiziškai atlyginsiu savo budeliui už man padaryta skriaudą. Taip, iki mano antro gimimo aš nežinojau ir, tiesą sakant, net, jei būčiau žinojęs, man nebūtų rūpėję, kad Biblijoje yra parašyta: Išėjimo 21: 15 Kas suduoda savo tėvui arba motinai, tas baudžiamas mirtimi. Todėl nieko nuostabaus, kad kažkada mano paauglystėje tarp manęs ir mano žemiškųjų tėvų įvyko vienas jiems skaudus nutikimas, apie kurį jie norėtų, kad niekas iš pašalinių žmonių niekada nesužinotų. Deja, jų nusivylimui, ši istorija neliks nutylėta; tikintis, kad kažkas iš šios istorijos pasimokys nekartoti mano klaidų. Kiek atsimenu, konfliktas tarp manęs ir mano žemiškųjų tėvų pradėjo bręsti mums važiuojant mašina iš taško A į tašką B. Taškas B buvo mano žemiškųjų tėvų namai, kuriuose vienas kambarys buvo mano valdos. Kartu su mumis buvo ir mano pusbrolis, kuris sutiko paviešėti mano žemiškųjų tėvų namuose, man jį prižiūrint. Artėjant prie Vilniaus, gavau pažadą iš savo žemiškojo tėvo, kad, prieš mūsų kelionės pabaigą, užsuksime į “McDonald‘s” restoraną. Kadangi dėl kažkokių priežasčių, kurių dabar nebeatsimenu, šis pažadas liko neįvykdytas aš labai supykau; tačiau, pažado laužytojas iki tam tikro momento to aiškiai nesuprato… Ir štai, mes jau garaže. Liko tik užkopti laiptais aukštyn ir kelionės tikslas pasiektas! Laiminga kelionės pabaiga? Ne! Tada įvyko konflikto pradžios kulminacija! Klausiate, kas įvyko? Atsakau: aš buvau supykęs ir norėjau lipti laiptais aukštyn, bet mano žemiškieji tėvai, neįvertinę esamos situacijos rimtumo, sugalvojo mane įpareigoti nešti kažkokius daiktus. Suprantama, aš jiems pasipriešinau ir tuo metu apie kainą, kurią gali man tekti mokėti, negalvojau, nes maniau, kad esu teisus. Juk, buvo sulaužytas man duotas pažadas! Kadangi mano žemiškasis tėvas mano maištą sugalvojo numalšinti agresija bei savo jėga, tad aš prieš jį “pakėliau ranką”, tiksliau, koją. Taip, detalių jau nebeatsimenu, bet kažkaip viskas susiklostė taip, jog mano koja vos nekliudė mano žemiškojo tėvo veido. Tokio elgesio jis iš manęs nesitikėjo. Kol jis bandė atsigauti nuo patirto šoko ir suprasti, kaip tai galėjo įvykti, aš tuo pačiu metu jausdamasis teisus bei bijodamas to, kas dabar gali būti namuose, mums vėl agresyviai susitikus akis į akį, greitai laiptais užlipau į reikiamą aukštą ir atsirakinau buto duris. Kuomet jau buvau savo kambaryje, atlikau du esminius dalykus: savo lova užblokavau duris, kad pas mane lengvai neateitų nepageidaujamų svečių; pradėjau garsiai klausytis destruktyvios muzikos, jei neklystu tai buvo “Slipknot” grupės muzika. Tada buvo sunkus laukimo, bei neseniai įvykusios situacijos analizės, periodas, kuris baigėsi ne taip, kaip tikėjausi. Tikrai nesitikėjau, jog mano žemiškajam tėvui pavyks į kambarį įsiveržti taip lengvai, kaip jam tai pavyko atlikti, ir, kad mūsų susidūrimas akis į akį apsiribos tik keliais žodžiais bei abiejų “kariaujančių pusių” blogomis emocijomis. Taip, po to, kai jis užtrenkė mano kambario duris ir mane paliko vieną, mūsų konfliktas pradėjo slopti. Nors tą dieną įtampa dar ore tvyrojo, tačiau po kelių dienų viskas atrodė taip, lyg nieko nebūtų buvę. Papasakojus Jums apie šį nutikimą, visi ankstesni mano maištai prieš mano žemiškuosius tėvus nublanksta. Todėl apie kitus mano maištus prieš mano žemiškuosius tėvus dabar nepasakosiu, o tik Jums priminsiu, kas dar parašyta apie pagarbą žemiškiesiems tėvams Dievo žodyje – Biblijoje: Mato 15: 4 Juk Dievas įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną!’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta!’ Morkaus 7: 10 Antai Mozė įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta’. Išėjimo 21: 17 Kas keikia savo tėvą ar motiną, tas baudžiamas mirtimi. Pakartoto įstatymo 27: 16 ‘Prakeiktas, kuris keikia savo tėvą ir motiną’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. Kunigų 20: 9 Kas keiktų savo tėvą ar motiną, bus mirtim nubaustas; jis keikė tėvą ar motiną ir jo kraujas yra ant jo.

Taigi, jeigu norite, kad Jums sektųsi, bei ilgai gyventumėte Žemėje, tuomet nepriešgyniaukite, nekeikite, neskriauskite ir nekerštaukite savo žemiškiesiems tėvams. Taip, neleiskite suviešėti neapykantai jiems Jūsų širdyse, o mylėkite ir gerbkite juos!

Rodyk draugams

IŠPAŽINTIS-LIUDIJIMAS: iš tamsos į šviesą (N-18)

2014-01-19 parašė krikionis

VIII Dalis

Iki šiol daviau Jums suprasti nuo ko buvau priklausomas. Iš tikrųjų, tai, kas buvo Jums atskleista apie mano gyvenimą iki mano antro gimimo, tėra tik ledkalnio viršūnė. Taip, vėliau ketinu Jums suruošti nardymo ekspediciją, kad Jūs pamatytumėte, kokio dydžio ir kokios formos yra ledkalnis, kuris slepiasi po jūros bangomis. Tačiau, dabar keliausime kitu keliu: užkopsime į kalną. Užkopę ant kalno, čia apsistosime ir aš Jus bandysiu mokyti nekartoti mano klaidų. Taigi, tegul kelionė prasideda… Taip, jau laikas Jums suprasti, kodėl aš degradavau.

Žmonės yra linkę nesiginčyti, kad yra fizikos dėsniai, kurie mus tiesiogiai veikia, bet, kuomet kalbama, apie moralę, prasideda aiškinimai, kad čia aiškių dėsnių nėra. Bet ar tikrai nėra? Kuo remiantis taip teigiama!? Ką rodo žmonijos istorija? Pataisykite mane, jei klystu, bet žmonijos istorija vienareikšmiškai patvirtina paprastą tiesą: kuo uoliau laikomasi Biblijoje propaguojamų dorovinių normų, tuo sociumo degradacijos mastas yra mažesnis. Iš tikrųjų, Dievo žodyje – Biblijoje surašyta daug gyvenimo principų, kuriais mes turėtume vadovautis, jei norime, kad mums būtų gera gyventi šioje Žemėje, tačiau mes šių principų nežinome arba esame linkę juos ignoruoti, o po to stebimės kodėl mums gyvenime nesiseka, kodėl mūsų svajonės dūžta į šipulius ir kuo mes tapome. Taip, net, jei šių Biblijos principų mes niekada negirdėjome ar netikime jų poveikiu mums ir mūsų aplinkai, šie principai vistiek turi didelės įtakos mūsų gyvenimams. Skaudu pripažinti, bet nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Vieną dieną tuo turėjau galimybę įsitikinti. Klausiate, kas įvyko?

Prieš pradedant pasakoti apie tai, noriu Jums akcentuoti, jog visą Bibliją aš pirmą kartą perskaičiau tik po mano antro gimimo. Tiesa, iki tol bandžiau kelis kartus skaityti Pradžios knygą bei perskaičiau Apreiškimo Jonui knygą… Tačiau, kiek atsimenu, tai įvyko gerokai vėliau, nei tas nutikimas, apie kurį Jums netrukus papasakosiu. Todėl mano patirtis, kurią įgyjau dėka šio nutikimo, tik patvirtina tai, ką vėliau sužinojau, perskaitęs Bibliją. Taigi, ar esate pasiruošę išgirsti mano papasakojimą apie kraują?

Vieną dieną dėl kažkokių priežasčių, kurių dabar neatsimenu, užsukau į vaistinę. Užėjus į vaistinę, atsirado noras nusipirkti saldainių; jeigu atmintis manęs nepaveda, vieną ar kelis kartus saldainius čia pirkau ir anksčiau. Saldainiai buvo kelių skirtingų skonių. Nežinau kodėl, bet iš kelių skirtingų saldainių išsirinkau tokį, kurio būčiau nevalgęs, jei nebūčiau už jį pats sumokėjęs pinigų. Kodėl? Todėl, kad, išvyniojus saldainį iš popiergalio, paaiškėjo, jog tai yra kažkokio gyvūno kraujas! Nors pirkinys nedžiugino, bet jo tiesiog išmesti nesinorėjo. Apsisprendžiau suvartoti saldainį pagal paskirtį… Kraujo skonis man nepatiko. Gailėjausi, kad veltui išmečiau pinigus. Artėjant namų link, staiga pajaučiau, kad susirgau. Taip, vieną akimirką dar buvau sveikas, o kitą akimirką tapau ligoniu. Kiek atsimenu, tai buvo gripas… Turbūt, jau manote, kad šiai istorijai tinka liaudyje paplitęs posakis “skūpas moka du kartus”. Tiesą sakant, Jūs esate visiškai teisūs, jei taip manote, tačiau mano istorijos moralas yra kitoks. Koks jis? Atsakau: kraujo valgyti nevalia! Kodėl? Todėl, kad Dievo žodyje – Biblijoje aiškiai parašyta: Pradžios 9: 4 Tik mėsos su gyvybe, kuri yra kraujyje, nevalgykite. Taip, kraujo nevalgymas yra vienas iš Biblijos principų.

Netikite, kad minėtas Biblijos principas yra svarbus? Gal manote, kad aš atsitiktinai tada susirgau? Tuomet leiskite Jūsų paklausti: jeigu kraujo valgymas yra nieko bloga, tuomet kodėl tokia veikla nuo senų laikų iki mūsų laikų yra susijusi su tamsa? Taip, prisiminkite vampyrus iš filmų ir knygų. Taip pat užduokite sau klausimą: kodėl pastaruoju metu sociume gausėja propagandos, kad vampyru būti smagu? Kraują gerti smagu? Atrodyti kaip baidyklei smagu? Ar žinote, kad kai kurie žmonės net ryžtasi plastinėms operacijoms, kad jų išvaizda taptų panaši į vampyrų? Tai tik žaidimas? Taip, tai yra velnyno žaidimas, kurio tikslas, kuo labiau atitraukti žmones nuo Gyvojo Dievo.

Taigi, Biblijos principai tikrai turi įtakos mums ir mūsų aplinkai. Kol kas Jus supažindinau tik su vienu Biblijos principu. Pirma pamoka ant kalno beveik baigta. Apie kelis kitus Biblijos principus išgirsite netrukus, t. y. kitų pamokų ant kalno metu. Kadangi buvo kalbėta apie kraujo valgymą, tad man, turbūt, nėra geresnio būdo pabaigti šios temos, nei pacituojant Jėzaus Kristaus žodžius apie kraujo valgymą, tokiu būdu, atskleidžiant dar vieną Biblijos principą: Jono 6: 53 O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite Jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! 54 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. 55 Nes mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. 56 Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir Aš jame. 57 Kaip mane siuntė gyvasis Tėvas ir Aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. 58 Štai duona, nužengusi iš dangaus, – ne taip, kaip jūsų tėvai valgė maną ir mirė. Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius“. Mato 26: 26 Kai jie valgė, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ją ir davė mokiniams, sakydamas: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas“. 27 Po to paėmė taurę, padėkojo ir davė jiems, tardamas: „Gerkite iš jos visi, 28 nes tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti. 29 Ir sakau jums: nuo šiol nebegersiu šito vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje“.

Rodyk draugams